BARI EGIZAS: TAPYBA, PIEŠINIAI

2009 m. gruodžio mėn. pasirodė naujas Vilniaus aukciono bibliotekos leidinys – karaimų kilmės dailininko Bari Egizo (1869–1946) kūrybos albumas, kuriame reprodukuojama jo tapyba ir piešiniai. Tai yra pirmas bandymas sistematizuoti kūrybinį Bario Egizo palikimą bei atkreipti plačiosios visuomenės bei specialistų dėmesį į šį nepelnytai primirštą, bet neabejotinai reto talento psichologinio portreto kūrėją.

Lietuvoje, deja, dar nėra parašyta integralios, holistinės, visas dailės istorijos šakas, tradicijas ir aspektus aprėpiančios meno istorijos, kuri integruotų ne tik Lietuvos menininkų, bet ir Lietuvos tautinių mažumų, tame tarpe – labai menkai ištyrinėtos karaimų tradicijos įnašą Lietuvių meno istorijai. Tuo tarpu Vilnius iki II Pasaulinio karo buvo labai kosmopolitiškas miestas, kuriame pynėsi pačių įvairiausių tautų atstovų meninės ir kultūrinės tradicijos. Bari Egizo kūryboje susipynė karaimų meninė tradicija, Rusijos akademinė piešimo mokykla bei orientalistiniai motyvai, kadangi menininkas ilgą laiką gyveno Stambule, Turkijoje. Visa šia margaspalve palete jis praturtino IV-V deš. Vilniaus meninę sceną.

Bari Egizas gimė 1869 m. Odesoje turtingų karaimų šeimoje. Apie 1885-1889 m. jis mokėsi Odesos dailiųjų menų draugijos dailės mokykloje, o 1890 m. be egzminų buvo priimtas į Peterburgo dailės akademiją, kur jo mokytojais buvo žymūs to meto dailininkai, tame tarpe Vasilijus Vereščiaginas. 1897-1898 m.  Egizas tęsia dailės studijas Paryžiuje, daug keliauja po Europą. Grįžęs į Odesą dirbo dailės mokytoju, rengė parodas, o apie 1922 m. išvyko į Turkiją, į Stambulą, kuriame turėjo mokinių ir privačią dailės studiją. Išgarsėjo kaip puikus portretistas, pas kurį portretus mielai užsakinėjo įvairių atstovybių ambasadoriai.

Egizo sesuo Vera, su kuria jis buvo labai artimas, buvo žymaus orientalisto, Lietuvos ir Lenkijos karaimų dvasinio vadovo (hachano) Serajos Šapšalo (1873-1961) žmona. Šapšalas į Lietuvą atvyko 1928 m., o apie 1938 m. į Vilnių gyventi persikelia ir Bari Egizas. Vilniuje valdiškos tarnybos dailininkas neturėjo, vertėsi piešdamas portretus. Amžininkai jį prisimena buvus didelės erudicijos. Mėgo bendrauti su jaunimu, pasakoti apie meną, įžymius dailininkus. Bari Egizas mirė 1946 m., palaidotas Vilniuje, karaimų kapinėse.

Įvadinio teksto autorė – kultūros istorikė Rima Rutkauskienė.

Leidinys yra trikalbis (lietuvių, rusų ir anglų kalbomis).

Knygą galima įsigyti Kunstkamera galerijoje (Ligoninės g. 4, Vilnius)

Kaina: 10