Gimė 1876 m. Ostašine prie Naugarduko, mirė 1950 m. Gižycke (Lenkija). Iki 1945 m. gyveno Vilniuje, po to Lenkijoje. 1944 m. liepos mėnesį sudegė J.Bulhako butas Vilniuje Ožeškienės gatvėje. Bute buvo saugoma virš 50 000 Vilniaus fotografijų negatyvų.
Žymiausias XX a. pirmosios pusės Vilniaus fotografas Janas Bulhakas miestą pradėjo fotografuoti paskatintas dailininko Ferdinando Ruščico, kuris 1911 m. susitarė su miesto burmistru įkurti Vilniaus fotografijos archyvą ir jo vadovu paskirti J.Bulhaką. Fotografas įsipareigojo inventorizuoti miestą - fotografuoti bendrus vaizdus, fiksuoti architektūros paminklus, jų detales. Tobulinęs žinias Austrijoje, Italijoje, Vokietijoje, 1912 m. J. Bulhakas ėmėsi vykdyti užsakymą ir po dvejų darbo metų miesto archyvui pateikė 15 tomų rinkinį, sudarytą iš beveik 500 fotografijų. Kitas, daugiau nei 600 nuotraukų, sudėjo į 14 tomų albumą apie Vilnių. Daugiausia miesto vaizdų nufotografuota iki I pasaulinio karo pradžios. Nuo 1919 m. J.Bulhakas skaitė paskaitas Vilniaus Universiteto Dailės fakulteto meninės fotografijos skyriuje, vėliau buvo to skyriaus vadovu. 1921-1936 m. dalyvavo 174 tarptautinėse parodose su 382 darbais.
Daugiausiai darbų yra Varšuvos nacionaliniame ir Krokuvos fotografijos istorijos muziejuose.
„Apibendrinant fotografiją Vilniuje 1920-1940 m., galima tvirtinti, kad tai buvo J.Bulhako mokyklos laikotarpis, laikotarpis nuo fotografijos amato galutinai atskyręs meninę fotografiją, pagrindęs jos teoriją ir estetiką, suorganizavęs pirmuosius kūrybinius sambūrius ir fotografijos mokymą Vilniaus universitete. To meto Europoje tai buvo septintoji mokykla, kurioje dėstomas fotografijos menas. Svarbiausias jo nuopelnas - lyriškai, romantiškai užfiksuota Vilnijos gamta ir senojo miesto architektūra”.
Parengta pagal: Virgilijus Juodakis, Lietuvos fotografijos istorija 1854-1940, Vilnius: Austėja, 1995, p. 54 - 65