Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė

Rašytoja, tapytoja A. Didžiulytė-Kazanavičienė gimė 1888 m. kovo 2 d. Griežionėlių kaime (Ukmergės apskritis), mirė 1968 m. gruodžio 17 d. Vilniuje; palaidota Rasų kapinėse.

Lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjo Stanislovo Didžiulio ir rašytojos Liudvikos Didžiulienės-Žmonos dukra. Nuo 1896 m. gyveno Mintaujoje (dabar – Jelgava, Latvija), lankė mergaičių gimnaziją. Baigusi gimnaziją dirbo mokytoja Šiluvoje, vėliau – Tatkonyse (Kupiškio raj.), Medemrodėje (Akmenės raj.).  1914 m. Petrograde baigė medicinos seserų ir mokytojų kursus. 1915–1918 m. studijavo Alfonso Šaniavskio liaudies universitete Maskvoje; 1918 m. dirbo Lietuvos reikalų komisariate. 1918  m. ištekėjusi kartu su vyru, A. Kazanavičiumi, išvyko į Vilnių. 1919 m. žurnalo „Švietimo reikalai“ redaktorė, LSSR švietimo liaudies komisariato kolegijos narė. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dėl komunistinių pažiūrų nuolat keitė darbo vietas. 1920–1922 m. dirbo mokytoja Šeduvoje, Ramygaloje. 1923 m. išvyko į Jaltą, ten lankė Ivano Aivazovskio mokinio ir sekėjo Michailo Alisovo tapybos studiją. 1924–1925 m. dėstė Panevėžio mokytojų seminarijoje, lankė skulptoriaus Juozo Zikaro dailės studiją. 1929 m. persikėlė į Klaipėdą. 1932–1935 m. gyveno Dideliškyje, 1935–1940 m. – Kaune. 1938 m. įstojo į Lietuvos moterų dailininkių draugiją. 1940 m. įsikūrė Vilniuje. Antrojo pasaulinio karo metu kalėjo. 1946–1957 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Parašė poezijos ir prozos kūrinių vaikams, išleido (dažnai pačios iliustruotų) virš 20 knygų. Nutapė peizažų su Lietuvos ir Krymo vaizdais, natiurmortų. Kūryboje vyrauja realistinė maniera, kartais – dekoratyvumas (ryškių spalvų koloritas, suplokštintas vaizdas).

Kartu su vyru, A. Kazanavičiumi, surengė personalines parodas Kaune (1927 m., 1939 m.), Klaipėdoje (1932 m.). A. Kazanavičienės kūrinių turi Lietuvos literatūros ir meno archyvas.

Parengta pagal Lietuvos dailininkų žodynas 1918–1944,  sud. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, Vilnius, 2013, p. 203–204.