„Isaja Kulvianskis gimė 1894 m. Jonavoje. 1910-11 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. 1912 m. atvyko į Berlyną. Vaizduojamųjų menų akademijoje studijavo pas tapytoją ir skulptorių Hugo Kaufmanną, tapytoją Maxą Liebermanną, vieną vokiškojo impresionizmo pradininkų, ir tapytoją bei garsų grafiką Hermanną Strucką (Chaim Aaron ben David). 1913 m. išvyko į Paryžių ir apsistojo dailininkų dirbtuvėse „La Ruche” (Avilyje). Čia susipažino su Marku šagalu. Domėjosi kubistų kūryba. Po metų sugrįžo į Berlyną ir netrukus gauvo šaukimą į Rusijos kariuomenę, pateko į pietvakarių frontą (...) 1918 m. paleistas į laisvę, I. Kulvianskis sugrįžo į Berlyną. Studijavo pas tapytojus impresionistus Leo von Koenigą bei Lovisą Corinthą, nevengusius savo kūryboje ir ekspresionistinės raiškos (…) 1932 m. pavasarį dailininkas, slegiamas nežinios, atvyko į Lietuvą - aplankė tėviškę ir surengė laikinojoje sostinėje savo kūrinių parodą, kuri buvo atidaryta Centrinio žydų banko pasažo patalpose. Parodos kataloge pristatyti 74 kūriniai, tačiau dėl vietos stokos eksponuoti 50. Jų temos - peizažai, natiurmortai, žydų portretai (nuskurę, liguisti proletarai, liesi, didžiagalviai vaikai ir moterys, charakteringi barzdoti seniai). Paroda kritikų įvertinta kaip įdomi. „Mūsų nelepiai, meniškai neperdaug išlavintai, daugiausia realistinius paveikslus mėgstančiai publikai, I. Kulvianskio savotiškas, ekspresyvus menas vargu ar labai patiks. Dailininko menui suprasti reikia pripažinti laisvos meno kūrybos, nesuvaržytos jokiomis griežtomis taisyklėmis ir grožio kanonais, dėsnį”, - „Lietuvos aide” rašė Halina Kairiūkštytė-Jacinienė. (…) 1933 m. emigrvo iš Vokietijos į Palestiną, palikdamas dirbtuvėje visus kūrinius. (…) Palestinoje (vėliau Izraelyje) I. Kulvianskis gyveno iki 1950 m. Tel Avive plėtojo pedagoginę veiklą: 1934 m. su buvusiu berlyniečiu Georgu Leschnitzeriu, skulptoriumi ir kino teatrų interjero specialistu, įkūrė privačią dailės mokyklą, 1937-1940 m. dėstė dailės mokytojų seminarijoje. Buvo vienas Tapytojų ir skulptorių sąjungos steigėjų. (...) Mirė Isaja Kulvianskis 1970 m. Londone.” Erikas Banys, ”Lapkričio nusikaltėlis” (Nemunas, Nr. 6, 2007 m.)
