”Grafikės Sigutės Valiuvienės kūrybinėje biografijoje arti keturiasdešimties iliustruotų ar apipavidalintų knygų […] Sigutė Valiuvienė formavosi nežymiai besikeičiančio, sąlyginai laisvėjančio postalininio laikotarpio veikiama ir kūrė apibendrintą, abstrahuotą, asociatyvią, nuo optimistinio realizmo patoso link modernizmo psichologinio dramatizmo ar melancholijos (nuo ekstravertiškumo į intravertiškumą) krypstančią iliustracijos sampratą. […] Dailininkė operuoja linija ir dėme, tačiau išgauna daugybę variacijų. Linija jos grafikoje susimbolinama, ji sukuria piešinio melodiją ir nuotaiką. „Linija turi skambėti”, - sako pati dailininkė. Tačiau bendrai nuotaikai ir turinio išryškinimui nemažiau svarbus ir koloritas. […] Dažniausiai dailininkė naudoja dvi-tris spalvas, tačiau dengdama jas viena kita, ištirpdydama viena kitoje sukuria visumos, tarytum matomos per spalvotą stiklą, harmoniją. […] Dailininkė atrado savotišką lietuviškumo ar tautiškumo puoselėjimo būdą - moderniosios dailės formas ir dažnai tautinį, etnografinį, mitologizuotą turinį. Išoriškai kuklios, bet turtingos dailininkės audžiamos spalvinės semantikos atspirties tašku, pagrindine idėja irgi tapo etnografiniai klodai, įvilkti į modernios dailės formą, kai linija, dėmė, spalva įgavo ideologiškai (tautiškai) angažuoto simbolizmo, ypač jautriai perfrazuojant spalvinį lietuviškų audinių charakterį, itin mėgsta prigesintus giluminius rusvų žemės spalvų derinius. Galbūt todėl Sigutės Valuvienės iliustracijų vaizdiniais daugelis mūsų ir šiandien mą(s)tome lietuvių liaudies pasakas ar lopšines,” - Kęstutis šapoka, http://menas.lnb.lt/svaliuviene.htm
Šiandien galerijoje galima įsigyti
Pavadinimas
Kaina
Pardavimų istorija
Norėdami matyti duomenis, turite prisijungti ir pasirinkti mokėjimo planą.