Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

„Vaizduojamojo meno studijų pradžioje Čiurlionio dėmesį patraukė fluorofortas - nesudėtinga, nereikalaujanti specialių įrengimų technika. Fluoroforto technika pradėta naudoti pirmaisiais mūsų amžiaus metais. Krokuvos dailininkai Laščka, Rušcicas, Vyspianskis ir Vyčulkovskis pastebėjo, kad fluoro vandenilio rūgštimi stiklo plokštelę galima nuodyti lygiai taip pat, kaip metalo plokštelę - azoto rūgštimi. Stiklas padengiamas plonu vaško sluoksniu, ant jo adata ar plonu pagaliuku įbrėžiamas piešinys. Ant paruošto piešinio užpilama fluoro vandenilio rūgštis, kuri įsisunkia į vaško griovelius ir išgraužia tose vietose stiklą. Po to peiliu nuimamas vaškas, o stiklo paviršius padengiamas dažais. Kai dažai užpildo griovelius, stiklo paviršius nuvalomas, ant jo dedamas sudrėkintas popierius ir prispaudžiamas šepečiu, kol į jį įsigeria dažai.

ši technika neprigijo, nes išnuodytas stiklas nepatvarus, greit skyla. Atspaudą ant popieriaus reikia daryti labai atsargiai, be to, fluoro vandenilio rūgštis yra labai kenksminga sveikatai.

Čiurlionis fluoroforto darbams skiria laisvesnes valandėles - neilgus atotrūkius nuo intensyvių piešimo ir tapybos, muzikos ir įvairių kitų studijų 1903-1908 metais. Fluorofortai, nors ir nereguliaraus darbo vaisiai, vis dėlto sudaro reikšmingą Čiurlionio grafikos palikimo dalį.

Kiek žinoma, Čiurlionis yra sukūręs 32 fluorofortus. (...) Dauguma fluoroforto klišių žuvo Žemaitijoje gaisro  metu dar prieš pirmąjį imperialistinį karą. (...)

Fluoroforte „Apsnigtas kaimas” vertikaliam bokštui kontrastą sudaro plaukiančios horizontalios stogų linijos, lyg ritmingi polifoniniai pasažai.”

Iš V. Čiurlionytės - Karužienės įvadinio straipsnio „M.K.Čiurlionio fluorofortai”  reprodukcijų aplankui „M.K.Čiurlionis. 16 fluorofortų” (Vilnius: Valstybinė grožinės literstūros leidykla, 1963)

„Fluorofortai ir monotipijos, 1905-1908. Tai gamtovaizdžiai ir filosofinio pobūdžio kūriniai, atspausti vašku padengta, išraižyta ir fluoro vandeniliu išėsdinta stiklo kliše. Kartais ta pačia kliše spausti keli atspaudai, neretai spalvoti, kai kurie dar paspalvinti teptuku. Tuo metu ši technika buvo naujovė, profesoriaus Tadeuszo Estreicherio sumanyta 1902 m. Krokuvoje. Ji buvo pigi, bet nepatvari, todėl trumpai gyvavo.

Krokuvos kolekcininko Felikso Jasienskio  pageidavimu, Varšuvos dailės mokykla tuomet išleido studentų fluorofortų aplanką (eksponuotą Varšuvos nacionaliniame muziejuje 2001 m.), kuriame buvo ir M. K. Čiurlionio darbas „Apsnigtas kaimas” (Krokuvos nacionalinio meno muziejaus bibliotekos raižynų inv. Nr. III-2213-2224). Vėliau parduodamas aplankas tapo dailininko Józef Mehoffer (1869-1946) nuosavybe.

Kai kurie fluorofortai eksponuojami parodose nuo 1906-1907 m., o 1911 m. pomirtinėje parodoje jų eksponuota net 32. Iki šiol išlikusią stiklo klišę M. K. Čiurlionis buvo padovanojęs Lietuvių dailės draugijai, norėdamas jos atspaudais pamaloninti veiklesnius draugijos narius. šiems M. K. Čiurlionio darbams būdingas linijos, tono ir spalvos subtilumas ir lengvumas. Kataloge pristatomi 38 žinomi 23 skirtingų klišių atspaudai. Vienas žinomas tik iš nuotraukos.”

http://ciurlionis.eu/lt/grafika/