Kazimieras Stabrauskas (Kazimierz Stabrowski)

 Kazimieras Stabrauskas (lenk. Kazimierz Stabrowski), Stabrovskis gimė 1869 m. lapkričio  21 d. Kruplianuose (prie Slanimo, Baltarusija), mirė 1929 m. birželio 8 d. Garwoline (Lenkija). 1887–1897 mokėsi Peterburgo dailės akademijoje, 1894–1897 – tobulinosi Ilja Repino studijoje, 1897 m. – Juliano akademijoje Paryžiuje. 1900 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje apdovanotas didžiuoju sidabro medaliu už paveikslą „Kaimo tyla“. Keliavo po Turkiją, Palestiną, Graikiją, Egiptą, Prancūziją, Vokietiją, Švediją, Ispaniją, Italiją, Kanarų salas. 1903 m. apsigyveno Varšuvoje. 1904 m. jo pastangomis įkurta Varšuvos dailės mokykla (1904–1909 m. jos direktorius), dėstė M. K. Čiurlioniui. Susipažinęs su M. K. Čiurlioniu entuziastingai rėmė lietuvių parodų idėją. 1907–1912 m. pats dalyvavo Lietuvių dailės draugijos parodose; 1908 m. išrinktas šios draugijos garbės nariu.  Per I pasaulinį karą gyveno Sankt Peterburge ir Maskvoje, vėliau grįžo į Lenkiją. 1922 m. Varšuvoje įkūrė dailininkų mistikų draugiją Sursum corda. Ankstyvajai kūrybai būdinga nuotaikos peizažai, tapė portretus dažniausiai su istoriniais, fantastiniais kostiumais, juose vyrauja dekoratyvumas, spalvingumas, secesijos įtaka. Projektavo kilimus, jie austi Sofijos Zyberg-Plater audimo dirbtuvėse Boreke (Vitebsko gubernija). Vėliau kūrė kelionių peizažus, simbolistines kompozicijas, perteikiančias mistines, okultines pažiūras. Nutapė peizažų, figūrinių kompozicijų, portretų. Kūrybai būdinga simbolizmo, neoromantizmo, moderno bruožai, fantastinė, alegorinė tematika, ekspresyvumas, realistinių formų stilizacija, šešėliavimas; peizažai daugiausia realistiniai. Kai kuriems kūriniams įtakos turėjo M. K. Čiurlionio kūryba. Parašė dailės kritikos straipsnių. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Varšuvos nacionalinis muziejus, Naujoji pinakoteka Miunchene.

Parengta pagal: Lietuvos dailininkų žodynas: 1795–1918 (sud. J. Širkaitė, Vilnius, LKTI, 2012): p. 379–381; Stabrauskas Kazimieras, in: https://www.vle.lt [interaktyvus].