Boleslovas Buika (Bolesław Buyko, Bujko)

Boleslovas Buika (Buyko, lenk. Bołeslaw Bujko) gimė 1876 m. Švenčionių apskr., mirė 1939 m. Saint Jean-Cap-Ferrat (Prancūzija). Iki 1896 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. Remiamas filantropo J. Montvilos ir tapytojo bei kolekcininko B. Rusecko, nuo 1896 m. su pertrauka (1898 m. mokėsi privačioje I. Repino tapybos studijoje Peterburge) studijavo Krokuvos dailės mokykloje (nuo 1900 m. dailės akademija) pas J. Malczewskį ir L. Wyczółkowskį. 1902 m. išvyko į Paryžių, mokėsi Colarossi akademijoje. Nuo 1911 m. Tarptautinės akvarelistų draugijos narys, lenkų „Zachęta” draugijos narys. 1912 m. jam suteiktas akademinis Prancūzijos apdovanojimas officier d’académie. 1935 m. persikelė į Saint Jean-Cap-Ferrat prie Nicos. 

B. Buika tapė aliejumi, liejo akvareles, piešė tušu plunksnele. Sukūrė peizažų su Prancūzijos, Italijos kraštovaizdžiais, tapė Romos, Venecijos, Paryžiaus architektūros paminklus, baroko, rokoko interjerus, portretus, aktus, natiurmortus. Surengė personalinių parodų Londone, Paryžiuje, Varšuvoje, Lvove. Dalyvavo Paryžiaus (Rudens, Nepriklausomųjų dailininkų, Prancūzų dailininkų) salonų, Vilniaus dailės draugijos, Lietuvių dailės draugijos, „Zachęta” draugijos ir kitose parodose. B. Buikos kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Varšuvos nacionalinis muziejus, Jaceko Malczewskio muziejus Radome, Lenkų biblioteka Paryžiuje.

Parengta pagal: Vilniaus piešimo mokykla: 1866–1915 (sud. J. Širkaitė, Vilnius, LKTI, 2017): p. 112; Lietuvos dailininkų žodynas: 1795–1918 (sud. J. Širkaitė, Vilnius, LKTI, 2012): p. 78–79.