Dailininkas architektas Vladimiras Dubeneckis - vienas žymiausių XX a. Lietuvos kultūros gyvenimo asmenybių. Reiškėsi scenografijoje, tapyboje, portretiniuose piešiniuose ir estampuose, baldų projektavime, tačiau ryškiausiai atsiskleidė architektūroje. Gimė 1888 m. Zmejinogorske (Altajaus kr., Rusija), mirė 1932 m. Karaliaučiuje. V. Dubeneckis gimė lietuvio tremtinio šeimoje. 1906-1914 m. studijavo architektūrą Peterburgo dailės akademijoje, vėliau joje ir dirbo. 1917 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1919 m. atvyko į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje, tais pačiais metais persikėlė į Kauną. Pirmaisiais gyvenimo Kaune metais tarnavo Prekybos ir pramonės ministerijoje, 1920-1923 m. - Amerikos lietuvių (Amlito) akcinėje bendrovėje statybos skyriuose. Buvo vienas Lietuvių meno draugijos steigėjų, Valstybės archeologijos komisijos, Lietuvos inžinierių ir architektų sąjungos steigėjas. V. Dubeneckis rūpinosi architektūros paminklų apsauga. 1927-1929 m. profesoriavo, dėstė kompoziciją ir perspektyvą Meno mokykloje. 1930-1931 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete.
