Elena Romerytė (Helena Römerówna)

Elena Romerytė (Helena Römerówna, Römer) gimė 1860 m. gegužės 11 d. Ciskodo dvare (Vitebsko gub., dabar – Latvija), mirė 1946 m. Torunėje (Lenkija), Felicijono Römerio ir Michalinos Kułakowskos duktė. Dailės mokėsi Vilniuje pas giminaitį tapytoją Edvardą Matą Römerį ir lankė Ivano Trutnevo vadovaujamą Vilniaus piešimo mokyklą, vėliau studijas tęsė Varšuvoje (pas Kazimierą Alchimavičių), Miunchene. Grįžusi apsigyveno Bokšto gatvės namuose. 1905 m. rudenį kartu su tapytoja Eleonora Onichimovska buvusiuose Römerių namuose Bokšto g. atidarė privačią dailės mokyklą; vėliau Elena turėjo ten pat iki 1915 m. veikusią privačią tapybos mokyklą mergaitėms. I pasaulinio karo metu pasitraukė iš Lietuvos. Tarpukariu gyveno Vilniuje, aktyviai dalyvavo meniniame gyvenime – buvo Vilniaus dailės draugijos narė, parėmė  Šv. Onos bažnyčios restauravimą. 1945 m. išvyko gyventi į Torunę.
Aliejumi ir akvarele nutapė peizažų, kompozicijų su arkliais, Vilniaus vaizdų, portretų, religinės tematikos paveikslų bažnyčioms, plunksnele  ir tušu nupiešė Vilniaus kiemelių fragmentų. Dalyvavo parodose Vilniuje, Varšuvoje, Minske. Dailininkės darbai eksponuoti 2017 m. parodoje „Académie de Vilna – Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“. E. Romerytės paveikslų turi Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Rokiškio krašto muziejus, Varšuvos nacionalinis muziejus.

Parengta pagal: Vilniaus piešimo mokykla: 1866–1915 (sud. J. Širkaitė, Vilnius, LKTI, 2017): p. 306; Lietuvos dailininkų žodynas 1795–1918, sud. J. Širkaitė, Vilnius, 2012, p. 331–332.