Vytautas Kašuba

Vytautas Kašuba (tikroji pavardė Košuba, 1915-1997) - Lietuvos skulptorius. Marijampolės amatų mokykloje 1934 m. baigė medžio drožimo klasę. Po metų, kiek padirbėjęs skulptoriaus Juozo Zikaro dirbtuvėje, įstojo ir 1939 m. baigė Kauno meno mokyklą. 1994 m. Vilniaus dailės akademijos garbės daktaras. 1941-1943 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto Skulptūros studijos dėstytojas, studijos vedėjas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1947 m. atvyko į JAV, iki 1961 m. dirbo baldų dirbtuvėje Niujorke. Kūrybinio kelio pradžioje sukūrė monumentalių skulptūrų, Antrojo pasaulinio karo metais - kamerinių skulptūrų, reljefų („Kalinių išsilaisvinimas” 1942 m.). Nuo 1952 m. daugiausia kūrė religinės tematikos skulptūras iš medžio, akmens, bronzos. Nuo 1964 m. kūrė reljefus iš švino. XX a. 8-ame dešimtmetyje sukūrė kamerinių skulptūrų (daugiausia moterų portretų, aktų) iš gipso, liedinto akmens, 9-ame dešimtmetyje sukūrė reljefus „Būties kelionė” (1984-1987), „Diena iš dienos” (1984-1988). Kūriniams būdingos apibendrintos formos, stilizacija. Parodose dalyvavo nuo 1937 m., dalyvavo 1939 m. ir 1964 m. Niujorko pasaulinėje parodoje. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus (daugiau kaip 250 kūrinių) ir JAV muziejai.

 „Vytauto Kašubos moterys, apšviestos „amžinojo moteriškumo” šviesa, prabyla gryna plastine poezija: nekasdieniška ori laikysena, santūrūs, grakštūs judesiai, iškilminga rimtis, jas supanti kilnumo, dvasingumo aura. (...) Skulptorius pažvelgė į portretą bei aktą kaip į struktūriškai stabilią būties apraišką. Dramatizmą, įtampą čia pakeitė aiškumas, paprastumas, simetrinė visumos harmonija (...) Antikiniam grožiui ir tobulumui artimus idealus, renesansiško vitališkumo ir žmogaus pilnatvės idėjas Vytautas Kašuba suvokė su neoklasiškąja pusiausvyra ir šypsena, teigiančia nuolatinę gyvenimo ir meno formų apykaitą, nenutrūkstamą jų susipynimą.”

Irena Kostkevičiūtė, Vytautas Kašuba. Žmogus Vytauto Kašubos kūryboje

(Vilnius: Regnum fondas, 1997): 135.