Romualdas Lankauskas

Romualdas Lankauskas gimė 1932 m. Klaipėdoje. Garsus lietuvių prozininkas, dramaturgas, dailininkas. 1950–53 studijavo Vilniaus universitete (rusų kalbą ir literatūrą). 1952–53, 1959–60, 1973 dirbo kultūrinių leidinių redakcijose. Rūpinosi lietuviškojo PEN klubo Lietuvoje steigimu; pirmasis jo prezidentas (1989). Ankstyvuoju laikotarpiu parašė apsakymų knygų vaikams, lietuvių prozoje sukūrė glaustos novelės modelį, ją papildė miesto, inteligentijos tematika. Kūryboje vyrauja etinė psichologinė problematika, būdinga stiliaus lakoniškumas. Lietuvių prozoje sukūrė naują inteligento tipažą: jis išsilavinęs, turi savitą gyvenimo stilių ir tuo priešinamas šabloniškam bendravimui ir kolektyvizmo dvasiai. Personažai išgyvena poetinės prigimties ir aplinkos miesčioniškumo, rutinos konfliktą. XX a. 7 dešimtmetyje lietuvių novelei pritaikė santūrią pasakojimo manierą, kompozicijos simetriją, nutylėjimus, pauzes, potekstę. Geriausių R. Lankausko novelių dvigubas planas – ironiškas sovietinės tvarkos neigimas ir personažo vidinė autonomija. Sovietinės okupacijos metais kai kurie romanai buvo labai kritikuojami ir oficialiai pasmerkti. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę parašė romanų apie Lietuvos partizanus. Nutapė (nuo 1961) peizažų, abstrakčių kompozicijų, surengė keliolika parodų Lietuvoje ir užsienyje, apipavidalino savo knygų, išleido albumą Romualdas Lankauskas: tapyba (2008).

Parengta pagal Valstybinę lietuvių enciklopediją, aut. Jūratė Sprindytė