Ona Dokalskaitė–Paškevičienė

Gimė 1912 m. Seinuose. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje (piešimo – pas skulptorių Juozą Zikarą). 1928 m. su motina persikėlė į Baltarusiją, apsigyveno Verecėjoje (netoli Vitebsko). 1932 m. baigė Vitebsko dailės technikumą. Iš pradžių piešė karikatūras Minsko laikraštyje „Čirvonaja zmena“, vėliau – žurnale „Literatura i Mastacva“. 1938 m. dalyvavo Tretjakovo galerijos parodoje Maskvoje. Privačiai mokėsi Maskvos dailės institute pas I. Grabarį. 1942 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1947 m. dalyvavo tarptautinėje parodoje Miunchene. 1949 m. persikėlė į JAV, kurį laiką gyveno Niujorke, nuo 1982 m. – Santa Monikoje. Dailininko Mykolo Paškevičiaus žmona, turi dukrą Alyją, kuri dirba dailininke Volto Disnėjaus kompanijoje. 

Parengta pagal Lewben Art Foundation duomenų bazę.

„Jei stilistinė O. Dokalskaitės kalba pagrįsta realistine ir romantine tradicija, tai tapymo maniera - grafinio ir spalvinio prado sinteze, kartais net konfliktu. Kiekviename paveiksle dailininkė lyg sprendžia jų suderinimo galvosūkius. Charakteringa linija ir kontūras vyrauja O. Dokalskaitės portretuose. Perregimai palieta ant drobės spalva tik duoda toną pavizduotos figūros ir žiūrovo dialogui, sukuria norimą nuotaiką. Visgi spalvos derinamos ypatingai niuansuotai, išgaunant tiesiog muzikinius sąskambius, kurių nesuardo nė stipriausi tamsaus kolorito kirčiai. Dailininkės sukurtas personažo tipas - savotiškas lyrinis herojus - nustelbia portretuojamųjų individualumą. Autorė talpina savo moteris į įvairias situacijas, aplinką ir stebi jų elgesį Gatvėje (1991), Parodoje (1976), Bare (1985). (...) Greitais, meistriškais potėpiais menininkė fiksuoja tik tai, kas jai tuo metu svarbiausia, neslopindama pagrindinės minties dekoratyviomis detalėmis. Todėl O. Dokalskaitės drobių erdvė nėra perdėm iliuzoriškas pasaulio atkartojimas. Tai - daugiau plokščias ornamento-fono dvimatiškumas, teikiantis darbui subtilaus atsiribojimo nuo buities ir „tikros” realybės privilegiją.”

D. Lapkus „Romantizmas Onos Dokalskaitės tapyboje” in: „Ona Dokalskaitė” (sud. A. Kezys), Čikaga: Questar Printing Co, p. 13.