Liucija Balzukevičiūtė

Liucija Balzukevičiūtė (Łucja Balzukiewiczὀwna, 1887–1976) gimė 1887 Vilniuje, mirė 1976 Liubline (Lenkija). Tapytoja. Pirmąsias piešimo ir tapybos pamokas gavo tėvų namuose, apie 1902–06 lankė VPM. 1907 išvyko studijuoti į Paryžių. Trejus metus buvo Olgos Boznańskos mokinė, laisvalaikiu kopijavo tapybos meistrų darbus Luvre. 1912 grįžo į Vilnių. 1912–13 dirbo Gardine. I pasaulinio karo metais kartu su Ferdinandu Ruščicu mėgino įsteigti dailininkų sambūrį „Vilniaus cechas“, restauravo Vilniaus bažnyčių paveikslus. 1946 išvyko gyventi į Lenkiją. Tapė portretus, peizažus, interjerus, religines ir žanrines kompozicijas, gėlių natiurmortus. Portretuose, kurių daug nutapė Paryžiaus laikotarpiu, ryški Boznańskos įtaka. 1913–17 sukurti paveikslai, vaizduojantys Vilniaus bažnyčių interjerus pasižymi realistine maniera, šiltais rusvų atspalvių tonais, pagyvintais ryškesniais akcentais. Nedidelio formato realistiniuose Vilniaus, Krokuvos, Zakopanės apylinkių peizažuose pastebima impresionizmo įtaka. (Parengta pagal Lietuvos dailininkų žodyną 1795–1918 II tomą, Vilnius 2012)