Stanislovas Bohušas–Siestšencevičius (Stanisław Bohusz–Siestrzeńcewicz)

Stanislovas Bohušas–Siestšencevičius (lenk. Stanisław Bohusz-Siestrzeńcewicz), Bauža-Siestšencevičius gimė 1869 m. lapkričio 26 d. Nemenčinėlėje (prie Vilniaus), mirė 1927 m. gegužės 24 d. Varšuvoje, palaidotas evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų kapinėse Vilniuje. Po 1881 m. studijavo Vilniaus piešimo mokykloje, 1886–1890 m. – Peterburgo dailės akademijoje, vėliau Paryžiuje (Juliano akademijoje) ir Miunchene (J. Brandto privačioje mokykloje). 1898–1899 m. gyveno Paryžiuje, pardavinėjo savo kūrinius paveikslų prekybos firmai „Goupil“. Nuo 1900 m. su pertraukomis  gyveno Vilniuje, nuo 1920 m. – Poznanėje, Varšuvoje. 1919 m. S. Batoro universitete Vilniuje vedė vakarinę akto tapybos studiją. Vienas kabareto „Ach“ organizatorių ir režisierių, „Zachęta“ draugijos narys, Vilniaus dailės draugijos narys. Publikavo straipsnių dailės klausimais Vilniaus periodikoje.

Nutapė reprezentacinių portretų, buitinių kompozicijų, peizažų. Realistiniuose, akademistiniuose kūriniuose yra impresionizmo, simbolizmo, art nouveau bruožų. Spausdino piešinius, karikatūras žurnaluose, iliustravo knygų. Garsėjo tušu plunksnele pieštais piešiniais, vaizduojančiais mažų miestelių buitį (turgų gyvenimą, dinamiškas scenas su žirgais). Iš šių piešinių išleido albumą Stanislovo Bohušo-Siestšencevičiaus piešiniai plunksna (Rysunki piórem Stanisława Bohusz-Siestrzeńcewicza 1913 m.). Išleido knygų: Jan Matejko, Vilnius ir estetika (Wilno i estetyka, abi 1916 m.). Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Varšuvos nacionaliniame muziejuje, Poznanės nacionaliniame muziejuje, Rusijos dailės akademijos mokslo tyrimų muziejuje Sankt Peterburge, kituose Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių muziejuose. Šalia Ferdinando Ruščico  Bohušas–Siestšencevičius yra vienas žymiausių XIX a. pab.–XX a. pr. Vilniaus meno mokyklos atstovų.

Parengta pagal: Bohušas-Siestšencevičius Stanislovas, in: https://www.vle.lt [interaktyvus]; Lietuvos dailininkų žodynas: 1795–1918 (sud. J. Širkaitė, Vilnius, LKTI, 2012): p. 68–69.