Pinkas Kremenis (Pinchus Krémègne)
1890–1981
Biografija
Gimė 1890 m. Žoludoke prie Naugarduko, mirė Ceret (Pietų Prancūzija) 1981 m.
1909- 1912 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, kur susibičiuliavo su Chaimu Soutine'u ir Michealu Kikoïne'u. 1912 m. išvyko į Paryžių, apsigyveno „La Ruche”. Debiutavo kaip skulptorius 1913 m. „Nepriklausomųjų salone”. 1914 m. dalyvavo Vilniaus dailės draugijos parodoje. Vienas ryškiausių „Ecole de Paris” ekspresionistų. 1919 m. pirmoji personalinė paroda Paryžiuje „Povolozky” galerijoje, 1922 m. „De la Licorne”, 1927 m., 1929 m., 1931 m. „Van Lier”, 1931 m. „Druet”, 1959 m. „Durand-Ruel”. Darbų yra įsigiję: Berno, Ženevos, Maskvos, Tel Avivo ir kt. muziejai bei galerijos.
Apie kūrybą:
„Brandą pasiekusio P. Kremenio tapymo maniera bene artimiausia O Kokoschkai. Tik pastarasis kiek minkštesnis, jo ekspresionistinei tapymo manierai būdingos tendencijos labiau prislopintos, suminkštintos impresionistinės ir fovistinės estetikos įtakos. tuo tarpu P. Kremenio drobėse stebimas ekspresyvumas, polinkis į estetinę užuominą, neišsakymą, neišbaigtumą. kaip ir Ch. Soutine'o drobėse, čia jaučiama stipri fovistinė intensyvios spalvos emocinio poveikio sureikšminimo tendencija. Iš čia ryškus kūriniams būdingas ekspresionistinis pobūdis, potraukis į spontaniškai kuriamų emocionalių vaizdinių neišbaigtumą, aštrius žydų dailininkams būdingus spalvinius disonansus."
"P. Krémègne‘o drobėse stebimas ekspresyvumas, polinkis į estetinę
užuominą, neišsakymą, neišbaigtumą. (...) Vienas ryškiausių P. Krémègne ‘o
tapybos bruožų - savitos P. A. Renoirui ar C. Pissaro kūriniams būdingos
minkštos ir kartu efemeriškos, pakylėtos, džiaugsmingos, jaudinančios
žiūrovą auros kūrimas. (...) Pokario metais jis greta peizažų sukūrė daug figūrinių kompozicijų, aktų. Jo tapymo maniera tapo švelnesnė, labiau niuansuota. (...) 1959 m. parodos Londone, Filadelfijoje, Paryžiuje Durand-Ruelio galerijoje ne tik prikėlė
dailininką iš užmaršties, bet ir įtvirtino jo, kaip vieno reikšmingiausių
savo kartos l‘école de Paris dailininkų, statusą."
Parengta pagal: A. Andrijauskas, Litvakų dailė l´école de Paris aplinkoje, (Vilnius: Meno rinkos agentūra, 2008): p. 174-175.
"P. Krémègne‘o drobėse stebimas ekspresyvumas, polinkis į estetinę
užuominą, neišsakymą, neišbaigtumą. (...) Vienas ryškiausių P. Krémègne ‘o
tapybos bruožų - savitos P. A. Renoirui ar C. Pissaro kūriniams būdingos
minkštos ir kartu efemeriškos, pakylėtos, džiaugsmingos, jaudinančios
žiūrovą auros kūrimas. (...) Pokario metais jis greta peizažų sukūrė daug figūrinių kompozicijų, aktų. Jo tapymo maniera tapo švelnesnė, labiau niuansuota. (...) 1959 m. parodos Londone, Filadelfijoje, Paryžiuje Durand-Ruelio galerijoje ne tik prikėlė
dailininką iš užmaršties, bet ir įtvirtino jo, kaip vieno reikšmingiausių
savo kartos l‘école de Paris dailininkų, statusą."
Parengta pagal: A. Andrijauskas, Litvakų dailė l´école de Paris aplinkoje, (Vilnius: Meno rinkos agentūra, 2008): p. 174-175.
Šiandien galerijoje galima įsigyti
| Pavadinimas | Kaina |
|---|