Pasaulinio garso menininkas gimė Vilniuje 1933 m. Giminaitis menininkas Arnoldas Adelis pastebėjo berniuko talentą ir skatino tėvus visais būdais remti jo pomėgį. Per žiaurius ir tragiškus nacių okupacijos laikus, kuomet dauguma šeimos narių buvo Paneriuose, gete Samuelio tėvai ir žydų intelektualai (A. Sutzkaveris, S. Kačerginskis) sugebėjo aprūpinti aštuonmetį popieriumi, pieštukais, akvarele ir kitomis medžiagomis. Jo darbai pirmą kartą rodomi kartu su kitų žydų menininkų darbais 1943 m. parodoje gete, ir į juos buvo žiūrima kaip vilties ir geresnės ateities simbolį. Po geto likvidacijos išgyvenusieji, įskaitant ir Samuelį Baką bei jo tėvus buvo gabenami į darbo stovyklą. Tėvai sugebėjo nuslėpti savo sūnų per akciją prieš vaikus. Iki 1952 m. jis gyveno Vilniuje, 1953-1956 m. tarnavo Izraelio kariuomenėje, 1956-1959 m. Paryžiuje mokėsi „Ecole des Beaux-Arts, vėliau gyveno Romoje 1959-1966 m., Izraelyje 1966-1974 m., Niujorke 1974-1977 m., Izraelyje 1977-1980 m., Prancūzijoje 1980-1984 m., šveicarijoje 1984-1993 m., JAV iki dabar. Pirmoji paroda Vilniaus gete 1943 m., vėliau surengė daugiau kaip 60 parodų muziejuose ir galerijose visame pasaulyje, o 2001 m. Vilniuje retrospektyvinę parodą „Sugrįžimas”. Vilniaus Gaono muziejuje išliko 60 ankstyvųjų darbų. 37 darbus autorius padovanojo 2001 m.
