Vladas Drėma

Vaikystėje netekęs tėvų, augo globojamas giminaičių. Iki 1920 m. gyveno tėvo gimtinėje - netoli Gervėčių esančiame Mockų kaime (dabar - Baltarusija). Gervėčių kunigas, pamatęs vaiko piešinius, 1920 m. gabų berniuką išsiuntė į Vilnių ir apgyvendino vaikų prieglaudoje, įsikūrusioje ant Tauro kalno. Mokydamasis Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, V. Drėma lankė dailininko Vytauto Kairiūkščio dailės studiją. 1931 m. baigęs gimnaziją, studijavo tuometinio Vilniaus Stepono Batoro  universiteto Dailės fakultete, kurį baigė 1936 metais. Kartu su kitais buvo įsteigęs „Vilniaus grupę”, kuriai priklausė lietuvių, lenkų ir žydų tapytojai. 1931-1940 m. dirbo mokytoju įvairiose Vilniaus gimnazijose. 1937-1938 m. studijavo Varšuvos aukštojoje dizaino mokykloje. 1941-1944 m. dirbo moksliniu bendradarbiu Vilniaus gudų muziejuje. 1945-1946 m. vadovavo LTSR Mokslų akademijos Etnografijos muziejui. 1946-1961 m. buvo Vilniaus dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėju. 1946-1950 m. ir 1957-1970 m. dėstė tuometiniame Lietuvos dailės institute, 1956-1958 m. - skaitė paskaitas apie kultūros paveldą Vilniaus universitete. 1970-1985 m. dirbo archyvų tyrinėtojo darbą Paminklų konservavimo institute, buvo vyriausias specialistas dailės istorijos klausimais

Baigęs profesionalaus meno studijas, V. Drėma piešė, kūrė tapybos, grafikos, scenografijos kūrinius, akvareles, ekslibrisus, apipavidalino kelių lietuvių poetų knygas, kitus leidinius. Nuo 1931 m. dalyvavo dailės parodose.

Sovietmečiu neturėdamas galimybių kurti ir dėstyti, ėmėsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dailės istorijos ir Vilniaus meno studijų, dirbo archyvuose ir bibliotekų rankraštynuoe. V. Drėma buvo aukštos kvalifikacijos dailės istorikas, ieškantis autentiškų šaltinių, nepripažįstantis paviršutiniškumo, dailėtyrininkas enciklopedistas.

1999 m. Vlado Drėmos vardu buvo pavadinta Verkių mikrorajone esanti  gatvė.

Parengta pagal N. Sisaitės informacinę medžiagą Vilniaus apskrities kraštotyros informaciniame portale „Vilnijos Vartai”.