Jonas Vaitys

J. Vaitys gimė 1903 m. Kaune, per Pirmąjį pasaulinį karą kartu su tėvais patraukė į Rusiją, mokėsi Briansko gimnazijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1922 m. išlaikė konkursinius egzaminus į Justino Vienožinskio įsteigtus Piešimo kursus, kurie netrukus buvo perorganizuoti į Kauno meno mokyklą. Čia jam tapybą dėstė Vienožinskis ir Adomas Varnas. Kadangi 1928 m., kai jis baigė Kauno meno mokyklą, pastaroji neturėjo aukštosios mokyklos statuso, tų pačių metų lapkritį J. Vaitys eksternu įgyja diplomą Vilniaus dailės akademijoje. Iškart po to išvažiavo mokytojauti į Panevėžį, tik 1940 m. J. Vaitys perkeltas į Kauno VI gimnaziją, o 1945 m. sausio 1 d. paskiriamas Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams, 1947 m., atleidus Liudviką Strolį iš direktoriaus pareigų, - instituto direktoriumi. 1951 m. pašalinamas iš šių pareigų, bet A. Janulis, kuris tuo metu buvo paskirtas Kauno politechnikos instituto Grafinių darbų ir piešimo katedros vedėju ir priėmė Vaitį, puikų pedagogą, į savo katedrą.

„Jono Vaičio darbus nesunku atpažinti pagal jo mėgstamus komponavimo būdus, spalvų gamą, paveiksle pasklidusią šviesą, peizažuose dažnai švytinčią iš gilumos ar dangaus. Beveik visose kompozicijose judėjimas vyksta iš kairės į dešinę, kur tolumije paliekama laisva erdvė atokvėpiui. Arba žiūrovo žvilgsnis kreipiamas į paveikslo gilumą bėgančiais keliais. Išraiškingas dangus - tapybiškas, dažnai nuklotas debesimis - ramiais ar audringais. Laikui bėgant keitėsi tik tapymo būdas - nuo impresionistinio link dekoratyviai apibendrinto. Pokario peizažai šiek tiek išsiskiria iš bendros kūrybos: smulkūs potėpiai, toninė tapyba, sukonkretinti vaizdai. (...) Tapybiškuose gamtos vaizduose atsispindi autoriaus temperamentas ir XX amžiaus lietuvių dailei būdingi grožio idealai.”

Parengta pagal  N. Tumėnienės tekstą kataloge „Jonas Vaitys. Tapyba”, red. D. Zovienė, Vilnius: LDS PĮ Dailės leidybos ir informacijos centras „artseria”, 2003, p. 6-12.