Kęstutis Grigaliūnas

„Į drobe perkelti išdidinti bei „perregimi” rastriniai figūriniai atvaizdai paimti iš žurnalų ar laikraščių, apima lengvas, neįpareigojančio turinio temas. (...) Tačiau tas utriruotas pozityvumas pradeda kelti įtarimą, kad čia kažkas ne taip. Koliaziškumas, fragmentiški motyvai, skirtingos pačių motyvų kombinacijos, ar labai prieštaringų motyvų jungtis, lėta, bet užtikrinta vaizdų grūstis, pasvira perspektyva, vaizde iškirpta skylė ar ant viršaus užtepta spalvos dėmė, nuvarvėję dažai arba kietas, bet judrus potėpis pakraščiuose - visa tai jau rodo netikrumą, erzelį, neigimą, ironiją. Optimizmas tampa netikras, neužtikrintas, „popierinis”, labiau menamas, nei esamas. Taip išryškėja laikinumo nuojauta, prasmės, gelmės, tikrumo paieška, ir kiek nostalgiškas noras vėl patirti neabejotiną gyvenimo skonį.”

Parngta pagal R. Taukinaitės-Narbutienės tekstą Kestučio Grigaliūno kūrybos albume „Regėjimo vienalaikiškumas”, 2008.