Adolfas Valeška

Adolfas Valeška - tapytojas, vitražistas, dekoratorius, scenografas, aktyvus lietuvybės puoselėtojas, žymus visuomenės veikėjas, meno bei kultūros tyrinėtojas. Daugelio straipsnių autorius, bažnytinio meno saugotojas.

        A. Valeška gimė 1905 m. Kybartuose, 1928 m. baigė Kauno meno mokyklą (studijavo tapybą). Tobulinosi Berlyne, Romoje, Paryžiuje. 1935-1940 m. - Bažnytinio meno muziejaus įkūrėjas ir direktorius. 1944 m. A. Valeška pasitraukė į Vokietiją. 1947-1949 m. vadovavo Freiburgo dekoratyvinės ir taikomosios dailės mokyklos tapybos studijai, 1948 m. įkūrė lietuvių dailės institutą. Vėliau apsygyveno JAV.  1951 m. Čikagoje įsteigė vitražo ir mozaikos studiją, kurioje vykdė monumentalios dekoratyvinės dailės užsakymus įvairių konfesijų maldos namams. 1954-1956 m. Čikagos dailės institute dėstė vitražą. Nuo 1984 m. gyveno Indianoje, 1993 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune.

      A. Valeška dalyvavo daugelyje parodų Lietuvoje ir užsienyje, jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir kitų šalių muziejai, kolekcininkai. Už meninius nuopelnus visuomenei dailininkas įrašytas garbingų asmenų sąraše Čikagoje 1972 m. išleistoje knygoje „Personalities of the West and Midwest”, taip pat A. Valeška yra knygos „International who`s who in art and antigues” sąrašuose. Amerikos Biografijos institutas atsiuntė A. Valeškai specialų diplomą, pagerbiantį dailininką už  išskirtinumą, pasižymėjimą ir iškilumą. Dailininko darbai šv. Filomenos bažnyčioje ir Rotfei Zedek šventykloje įrašyti pavyzdinių religinių meno paminklų sąraše.