Viktoras Vasarelis (Viktor Vasarely)

„Victorui Vasareliui, įtakingiausiam optinio meno dailininkui, judėjimo iliuzija visada buvo pats svarbiausias dalykas. 1929 m. Vasarelis mokėsi Budapešte pas vengrų aktyvizmo atstovą Sándorą Bortnyiką ir, kaip kiti vengrų aktyvistai ir GRAV menininkai, vėliau sėmėsi iš jo įkvėpimo, mėgino išrasti meną, kuris būtų ekspansyvus, kolektyvinis ir utopinis. (...)

Optinis menas kviečia žiūrovą bendrininkauti, t. y. „užbaigti” kūrinį. šia prasme žiūrovas skatinamas atsižvelgti į suvokimo ir mąstymo procesą ir tirti iliuzinę tikrovės prigimtį. šie dalykai sieja optinį meną su daugeliu to meto judėjimų - Fluxus, superrealizmu ir GRAV, taip pat su geštaltine psichologija (visuma suvokiama didesnė nei atskirų jos dalių suma) ir naujasis suvokimo psichologijos ir fiziologijos atradimais.”

Parengta pagal: Dempsey, Amy. Stiliai, judėjimai ir kryptys,  Vilnius: Presvika, 2004, p. 231 - 232.