Klaudijus Petrulis

K. Petrulis - vienas iš nedaugelio Lietuvos ekspresionistinės tapybos tradicijoje išsiskiriančių analitiniu balansuotumu. Darbuose didelė reikšmė tenka faktūrai: joje lyg ir visa kūrinio esmė, kažkas reljefiškai užrašyta, sudėliota, užtapyta, paslėpta. Faktūra buvo ypač svarbi ankstyvuosiuose darbuose. Vėlesniuose ji nebeužima tiek daug vietos, įgauna lygias teises su ryškėjančiu koloritu. Formų siluetai - griežti, aštrūs, kompozicijos tarsi sudėliotos iš geometrinių figūrų. Darbus nuo kietumo ir griežtumo gelbsti faktūra, ji viską sušvelnina, daro kompoziciją harmoningą. Darbų koloritas aktyvus, ryškus, kontrastingas. Temų motyvų K. Petrulis neplėtoja, nesudarinėja ciklų, nesistengia savo darbais reikšti egzistencinių problemų - tuo jo modernumas atitolęs nuo šiuolaikinio, jis kitoks: harmoningas, tvarkingas, estetiškas.

Parengta pagal: Ievos Koncytės  straipsnį ”Tapyba ženklais”, in: 7 meno dienos, 2006 m.., nr. 731 bei Renatos Dubinskaitės  informaciją parodai „DU”, Baroti galerijoje 2007 m. balandžio 24 - rugsėjo 20 d.