Juzefa Čeičytė

Juzefa Čeičytė (Juta) gimė 1922 m. gegužės 19 d. Aleknose (Juodupės valsčius), tapytoja, scenografė, poetė. 1953 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1945 m. dirbo scenografe Lietuvos teatruose: 1949–1954 m. Klaipėdos dramos teatro dailininkė, 1954–1961 m. vyriausioji dailininkė, 1962–1978 m. Lietuvos kino studijos dailininkė. Nuo 1954 m. dalyvauja tapybos ir scenografijos parodose Lietuvoje ir užsienyje. Sukūrė konceptualių lakoniškų formų scenovaizdžių apie 60 spektaklių, dekoracijų ir kostiumų kino filmams. Viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo kurti asambliažus ir abstrakcijas. Sukūrė abstrakcionistinių tapybos, grafikos, keramikos kūrinių, kurių sovietiniais laikais nepriėmė į oficialias parodas. Kūriniuose vyrauja konstruktyvios kompozicijos, vaizdą sudaro abstraktūs, ženklo pavidalo motyvai, būdinga monochrominis koloritas, reljefinės faktūros. Darbai asociatyvūs, metaforiški. Vėlyvojo laikotarpio kūriniuose abstraktūs motyvai derinami su figūriniais, pabrėžiamas potėpis, spalvos reikšmė. Parašė eilėraščių ir išleido knygų (Sakymai 1997 m., Šlamėjimas 2002 m., Akmens svajonės 2006 m.), parengė piešinių knygų. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Rokiškio krašto muziejus. 1968 m. apdovanota tarptautine Leningrado kino festivalio specialia premija už dailininko darbą kino filme Laiptai į dangų (rež. Raimondas Vabalas). 1998 m. pelnė Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premiją.

Parengta pagal: Bitinaitė-Širvinskienė, R., Čeičytė Juzefa, in: https://www.vle.lt [interaktyvus]; Lietuvos dailininkų žodynas 1945–1990, sud. M. Žvirblytė, Vilnius, 2016, p. 134–135.

Apie kūrybą:

„Čeičytė nesimėgauja „grynąja” tapyba - labiau domisi netradicinėmis medžiagomis, faktūromis, atsispindinčiais paviršiais, optinėmis spalvos galimybėmis, tapybinio metodo jungtimi su skulptūriniu, grafiniu. (…)

Logiška pastangų tąsa - 7-9 -uotu dešimtmečiu datuojamos monochrominės ar 2-3 spalvų kompozicijos, kuriose kiek kitaip akcentuojamos taktilinės paviešiaus savybės. Didelį pogrupį sudaro virvele siuvinėti paveisklai. Tolygiai užtepti jų paviršiai ir dinamiškas jų ritmas daro kūrinius ypač jautrius aplinkos atspindžiams.”

Parengta pagal: N. Adomonytė, „Juzefa Čeičytė”, p. 32, in: 100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų, sudarė R. Jurėnaitė, Vilnius: R.Paknio leidykla, 2000