Telesforas Valius

Telesforas Valius – vienas žymiausių Kanados lietuvių grafikų, pedagogas, išugdęs garsių menininkų kartą (mokiniai Romas Viesulas, Vytautas Ignas ir kiti). T. Valius gimė 1914 m. liepos 10 d. Rygoje. 1918 m. visa šeima išvyko į Lietuvą; iš pradžių apsistojo Žarėnuose, vėliau – Telšiuose, kurie Telesforui tapo tikrąja gimtine. T. Valius besimokydamas M. Valančiaus gimnazijoje jau pagarsėjo kaip geras piešėjas, piešdavo net Telšių kino teatrui skelbimus. Piešimo mokytojas Simonas Sidabras, pastebėjęs Telesforo gabumus, patarė tėvams leisti sūnų mokytis dailės. Taigi, 1931 m. T. Valius įstojo į Kauno meno mokyklą, kurią baigė 1937 metais (mokytojas Adomas Galdikas). Nuo 1934 m. dirbo dailininku (kūrė raštus audiniams ir šilko skarelėms) “Kauno audinių” fabrike. 1942–1943 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje (Grafikos skyriaus vedėjas). 1943 m. kovo mėnesį naciams uždarius akademiją, T. Valius grįžo į Telšius. Čia 1943–1944 m.  dirbo Žemaičių dramos teatro direktoriumi ir dekoratoriumi. Apipavidalino ne vieną spektaklį, tačiau nei dekoracijų, nei jų eskizų neišliko. 1944 m. pasitraukė į Austriją. Apsistojęs netoli Listenau esančiame Brėgenco mieste, T. Valius susipažino su vietiniais dailininkais, aktyviai įsijungė į meninį gyvenimą, dalyvavo parodose. 1946–1949 m. dėstė ir vadovavo grafikos studijai Dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers) Freiburge. Nuo 1949 m. gyveno Kanadoje. T. Valiaus kūryba sulaukė Kanados menininkų pripažinimo; buvo išrinktas daugelio Kanados meno draugijų nariu. 1967 m. apdovanotas Kanados šimtmečio medaliu už įnašą į šios šalies kultūrą. Dailininkas taip pat įsitraukė į intensyvų pedagoginį darbą; 1960–1977 m. dėstė Toronto technikos mokykloje, 1967–1977 m. – W. L. S. Churchillio institute Toronte, 1970–1976 m. – Toronto universitete.

Nuo 1937 m. dalyvavo parodose; personalines parodas surengė Telšiuose, Šiauliuose, Montrealyje, Paryžiuje, Niujorke, Toronte, Otavoje; pomirtinės – Čikagoje, Toronte, Vilniuje, Kaune, Telšiuose.

Dailininkas sukūrė medžio raižinių, litografijų, ofortų, monotipijų, piešinių, skulptūrų, nutapė paveikslų, iliustravo ir apipavidalino apie 70 knygų. Ankstyvuosiuose kūriniuose vyrauja lietuvių liaudies meno bruožai (plokštuminė kompozicija, supaprastintas piešinys, kampuotos linijos figūrų siluetai), gimto krašto istorijos ir tautosakos temos. Telesforas prisiminimuose pažymi, kad pirmieji jaunystėje jį sudominę dailės eksponatai – tai liaudies meno raižiniai ir skulptūrėlės. Vėlesniuose dailininko kūriniuose stiprėjo ekspresionizmo bruožai. Po karo T. Valiaus kūryboje atsispindi gimtosios žemės praradimo nuotaikos, perteikiamos pasitelkiant tautinės tematikos siužetus, metaforas. Pasak menotyrininkės Ingridos Korsakaitės, "dar Lietuvoje karo metais sukurtas T. Valiaus ciklas „Tragedija Baltijos pajūry”, ne kartą išeivijoje reprezentavęs autorių, gerai atitiko netekties nuotaikas, apėmusias visą tremtinių būtį. Tomis pačiomis ekspresyviomis kompozicijomis, turtinga raižysena egzistencinės grėsmės ir praradimo jauseną dailininkas perteikė ir savo pokariniuose medžio raižiniuose „Gaisras Lietuvos bažnytkaimyje” (1945 m.) ir „Maras” (1947 m.). Ypač paveikus ir meistriškas pirmasis estampas, vaizduojantis moterį, varpu skelbiančią nelaimę. Apibendrintas į priekį pasvirusios stambios jos figūros siluetas pats panašus į įsiūbuotą varpą. Visa savo esybe varpininkė, regis, susilieja su galingu pavojaus gausmu. Veržlų susikertančių kompozicijos įstrižainių judesį dar labiau ryškina masyvios architektūros konstrukcijos, užsklendžiančios dinamikos pritvinkusį meninės erdvės plotą. Tamsios pirmojo plano formos kontrastiškai išsiskiria gaisro ugnies nutviekstame fone.”

Vėliau dailininko stilistikai didelę įtaką darė kelionės į Paryžių. Čia jis bendravo su prieškario laikų kolegomis: Vytautu Kasiuliu, Antanu Mončiu, Žibuntu Mikšiu ir kitais. Telesforo kūryboje kito meninis braižas; kompozicijose išryškėjo abstrakcionizmo bruožai, dekoratyvūs elementai, tapo svarbi spalva, derintos įvairios spalvinės variacijos. Dailininkas dažniau ėmė rinktis kitas grafikos technikas – spalvotą litografiją, monotipiją. Romas Viesulas rašo, jog „1956 m. įvyksta lūžis Valiaus kūryboje. Savo darbuose jis pasigenda spalvos. (...) šiam radikaliam posūkiui galutinę paskatą davė Valiaus kelionė Paryžiun 1956 m. (...) Nors šioje kelionėje Valius daug škicavo spalvomis, spalva į jo grafiką atėjo pamažu, pradžioje kaip pagalbinė priemonė. (...) Spalvos vaidmuo tolydžio didėjo, įnešdamas naujų šviesių nuotaikų žaismą, bet grafiškumas ir toliau neprarado reikšmės. (...) Valius turėjo įžvalgią ir rafinuotą akį meno išraiškoms. Tad savo spalvotame kūrybos periode reiškėsi labai iškalbiai”.

 Dailininkas mirė 1977 m. gruodžio 1 d., palaidotas Misisogoje (Kanada). 2004 m. dailininko palaikai pervežti į Lietuvą ir spalio 23 d. perlaidoti Telšiuose.

T. Valiaus kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus (virš 300 kūrinių padovanojo), Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus Kaune, Žemaičių dailės muziejus Plungėje, Žemaičių muziejus “Alka” Telšiuose, Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos retų spaudinių skyrius, Vilniaus dailės akademijos muziejus.

Parengta pagal Išeivijos dailė sud. Ingrida Korsakaitė, Laima Laučkaitė, Vilnius, 2003, p. 26; Viesulas R. Telesforas Valius, Torontas, 1984, p. 47-57; Telesforas Valius sud. Regina Urbonienė, Vilnius, 2014.