J. Mikėnas - moderniosios lietuvių skulptūros mokyklos klasikas, skulptūrinės alegorijos meistras, nuosekliai plėtojęs klasikinės formos principus. Didelę įtaką dailininkui padarė utilitaristinis požiūris į dailę, suklestėjęs 4 dešimtmetyje visoje Europoje, jis perėmė ir būdingą tiems laikams stilistiką. Vėliau kūriniuose sustiprėjo socialinio aktualumo bruožai, išaugo dėmesys natūros perteikimui, atsirado daugiau dinamikos. šiandien labiausiai vertinami J. Mikėno piešiniai, eskizai, mažųjų formų skulptūros, ženklinę, anot arsininkų, nepriklausomos Lietuvos įsijungimą į „didžiąsias Europos tautų kultūros lenktynes”. Būtent šie darbai rodo dailininko meninės brandos kelią, liudija prancūziškos aplinkos reikšmę, permainas, patirtas pasinėrus į gimtosios šalies aplinką, jo kūrybos reikšmę tarpukario Lietuvos meninei kultūrai.
Parengta pagal: