Lietuvių skulptorius Robertas Antinis vyresnysis gimė Latvijoje, Kaldabrunoje 1898 m. 1921-1922 m. mokėsi piešimo kursuose Kaune, 1922 - 1927 m. Kauno meno mokykloje pas tapytoją Justiną Vienožinskį ir skulptorių Kajetoną Sklėrių.
1928-1933 m. studijavo Paryžiaus Aukštojoje dekoratyvinės dailės mokykloje. Grįžęs jau kitus mokė tapybos Tauragės ir Kauno vidurinėse mokyklose, po II Pasaulinio karo - Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Mirė Kaune 1981 m., palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Sukūrė skulptūras paminklams širvintose, Kretingoje, Biržuose (1931), Rokiškyje, Rietave, Ukmergėje, Druskininkuose. Palangoje stovi jo sukurta ir 1958 m. pastatyta garsioji „Eglė žalčių karalienė".
R. Antinis parengė projektus memorialiniams muziejams Salaspilyje Latvijoje ir Kauno IX forte. Kai kurios dailininko skulptūros yra sukurtos kartu su sūnumi Robertu Antiniu jaunesniuoju.
Parengta pagal A. Seibučio straipsnį „Robertui Antiniui - 110”, laikraštyje „šiaurės rytai” 2008 gruodžio mėn. 4.
Apie kūrybą:
Amžininkų tarpe Antinis išsiskyrė polinkiu į mitologinį archainės formos paslaptingumą, ypač juto sutelktų savyje ir uždarų, primityvių luitų jėgą, kuri ryškiausiai prabilo jau vėlesniais menininko brandos metais. Daug fantazijos turinti dailininko mintis nelinko į skaidrumą, o supaprastintos, sunkiasvorės ir statiškos jo skulptūrų masės, kartais racionaliai nugludintos, o kartais emocingai suręstos, graužėsi į amžių paslaptis, ieškodamos keistų, magiškų, žmogaus dvasiąžadinančių išgyvenimų, bylodamos apie tokios plastikos monotoniškumą ir rūstoką, nenudailintą grožį.
Parengta pagal: XX a. Lietuvių dailės istorija 1900-1940, t. 2, red. kolegija: P. Aleksandravičius ir kt., Vilnius: Vaga, 1982, p. 180