Antanas Kazanavičius

Tapytojas A. Kazanavičius gimė 1892 m. Dideliškyje (Rokiškio raj.), mirė 1940 m. spalio 18 d. Vilniuje.

1905 m. išvyko į Sankt Peterburgą; ten dirbo fabrikuose, lankė realinę mokyklą, buhalterijos kursus. 1914 m. grįžo į Lietuvą; dirbo buhalteriu, sąskaitininku. Pirmojo pasaulinio karo metu pasitraukė į Minską. Vėliau gyveno Maskvoje; dirbo savivaldybėje, kartu mokėsi privačioje dailės studijoje. 1918  m. susituokė su Aldona Didžiulyte ir atvyko į Vilnių. 1919 m. dirbo LSSR liaudies švietimo komisariate finansų skyriaus vedėju. 1920–1922 m. mokytojavo Lietuvos provincijoje. 1923 m. Jaltoje lankė Michailo Alisovo tapybos studiją. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Panevėžio gimnazijoje piešimo mokytoju, mokėsi skulptoriaus Juozo Zikaro dailės studijoje. 1929–1932 m. dirbo buhalteriu Klaipėdoje; dalyvavo komunistinėje veikloje, apipavidalino nelegalų laikraštį „Raudonasis švyturys“. 1932–1935 m. ūkininkavo Dideliškyje. 1935–1940 m. gyveno Kaune. 1940 m. paskirtas Vilniaus apskrities viršininku.

Kūrybai būdinga realistinė maniera, kai kuriuose paveiksluose vyrauja dramatinė nuotaika. Nutapė natiurmortų, peizažų, iliustravo A. Kazanavičienės knygų vaikams.

Kartu su žmona, A. Kazanavičiene, surengė personalines parodas Kaune (1927 m., 1939 m.), Klaipėdoje (1932 m.). A. Kazanavičiaus kūrinių turi Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos dailės muziejus.

Parengta pagal Lietuvos dailininkų žodynas 1918–1944,  sud. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, Vilnius, 2013, p. 204–205.