Vienas pirmųjų lietuvių dailininkų Amerikoje. 1913 m., vengdamas rusų carinės karo prievolės, jis atvyko į JAV. Mokydamasis vidurinėje mokykloje, lankė Bostono, vėliau - privačią Belle Arti meno mokyklą. 1923 m. baigė Čikagos meno institutą. Iki naujųjų imigrantų bangos po Antrojo pasaulinio karo šileikis dalyvavo Čikagos meno instituto, Indianos dailininkų ir lietuvių išeivių dailės parodose. Už savo kūrinius ne kartą laimėjo premijų ir apdovanojimų. Dalyvavo įvairių meno draugijų - Alumni Association of the School of the Art Institute, Ilinojaus dailininkų sąjungos, Hoosiers Salon of Indiana - veikloje, buvo vienas Lietuvių dailininkų sąjungos iniciatorių ir Čiurlionio galerijos Čikagoje steigėju. 1957-1962 m. vadovavo Čiurlionio galerijai, įsteigė savo vardo premijų fondą.
Nuo pat jaunų dienų pritapęs prie lietuviškos spaudos, šileikis bendradarbiavo Lietuvių enciklopedijos redakcijoje, rašė „Aidams”, „Naujajai Aušrai”, redagavo „Meno žinias”.
Pagal Lietuvos dailės muziejaus informaciją.
Apie kūrybą:
Miką šileikį kolegos vadino ir akademiniu tapytoju, ir lyriniu impresionistu. Dar studijuodamas Čikagos meno institute, garsėjusiame tada klasikinėmis tradicijomis, buvo pastebėtas dėstytojų ir įvertintas kaip puikus portretistas. Ir vėliau dailininkas mėgo portreto žanrą, nors didžiąją Lietuvą pasiekusio rinkinį dalį sudaro nuotaikingi peizažai. Saulėtos kopos, paplūdimiai, miško tankmė, parkai, gėlynai, žydintys sodai bene labiausiai mėgstamos temos. šileikis tapė laisvai, lengvai, jo šviesių ir skaisčių spalvų skalė turtinga, plati. Apie savo kūrybą dailininkas yra pasakęs: „ekspresionizmu ir abstrakcija nesidomėjau, svetimos įtakos manęs nepaveikė. Norėjau atvira širdimi prisidėti prie šio pasaulio grožio praturtinimo, be kurio žmogaus gyvenimas nebūtų pilnas”. Parengta pagalLietuvos dailės muziejaus informaciją.