Portretams būdinga lakoniškumas, intriguojantis tikroviško charakterio ir siurrealistinio vaizdinio derinys, abstrakčioms kompozicijoms – trapumas, netikėta vaizdo slinktis, asociacijos su gamtos, materialinės liaudies kutūros objektais.
Parengta paga:l LDM Dailininkų duomenų bazę ir A. Andriuškevičiaus knygą Lietuvių dailė: 1975-1995, Vilnius: VDA leidykla, 1997, p. 228-230
Atvykusį į Vilnių iš jau kolektyvizuoto kaimo, Šerį visą laiką lydėjo „prarasto rojaus” – idealizuoto, negrįžtamai išnykusio, tobulo sodžiaus gyvenimo iliuzijos. Kartu su bendraamžiais dailininkais Šerys ėmėsi gaivinti socialistinio meno principų deformuotą kalbą. Nuo patetiškų visuomeninių idealų atsigęžiama į žmogų, asmenybę, jo dvasinį pasaulį, emocijas.
Parengta pagal: E. Lubytė „Vytautas Šerys”, p. 166, in: 100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų, sud. R. Jurėnaitė, Vilnius: R.Paknio leidykla, 2000