Peizažų tapytojas gimė Darmštate 1822 m., mirė Diuseldorfe 1887 m. Pirmąsias tapymo pamokas gavo gimtajame mieste pas peizažų tapytoją J. H. Schilbachą, 1840 m. įstojo į Diuseldorfo akademiją, kurioje buvo Schirmerio mokiniu. Nuo 1844 m. pradėjo keliauti po Norvegiją, vėliau į Tirolį, šveicariją, Bavarijos kalnus ir į škotiją, kur jį pakartotinai pakvietė karalienė Viktorija. Čia jis mokė princeses piešimo ir tapymo. Balmoralo pilyje (karalienės vasaros rezidencija škotijoje) sukūrė paveikslų ciklą iš škotijos kalnyno. Paskutiniais metais jis vykdavo į Rumuniją. A.Beckeris buvo romantikas, su meile tapęs kalnų kraštovaizdžius, apšviestus neįprasta šviesa (žėruojančios Alpės, vidurnakčio saulė). Kelne Walraff-Rich muziejuje saugomas jo Alpių peizažas; Hanoverio provincijos muziejuje yra 3 peizažai: Hurongai Norvegijoje (1847), Vaizdas į Kionigsė ežerą su Vacmanu (su admirolo šmico stafažu) ir Mergelė Berno kalnuose (1853).