Mirė 2007 metų rugsėjo 2 dieną Vilniuje.
Dailininkė scenografė, Kretingos rajono Garbės pilietė.
Kretingoje gyveno iki 8–erių metų. 1932–1941 m. – mokėsi Kauno Šv. Kazimiero seserų kongregacijos („Saulės“) gimnazijoje. 1941–1945 m. Kauno Dailės Institute studijavo grafikos specialybę, 1945–1948 m. – scenografijos specialybę, kurią baigė su pagyrimu [1].
Nuo 1948 m. dirbo Vilniaus Operos ir baleto teatro dailininke, nuo 1958 m. – vyr. dailininke. 1978 m. išėjo į pensiją. 1980-1985 m. dėstė Dailės akademijoje scenografijos specialybę. Gavo docentės laipsnį [1]. Ilgą laiką vadovavo Lietuvos dailininkų sąjungos scenografijos sekcijai [2].
Dailininkė scenografė R. Songailaitė-Balčikonienė Lietuvos operos ir baleto teatre yra sukūrusi per 60 pastatymų, ilgus metus buvo šio teatro vyriausiąja dailininke [1].
„Traviata“, „Madam Baterflai“, „Toska“, „Lohengrinas“, „Bohema“, „Aida“, V. Klovos „Duktė“, įvertinta Respublikos premija, „Hofmano pasakos“, režisuotos dar Juozo Grybausko, „Faustas“, „Demonas“, „Tanhoizeris“ – kiek operų, kiek baletų spektaklių publika matė su R. Songailaitės dekoracijomis, sunku būtų suskaičiuoti [2].
Kartu su vyru Juozu Balčikoniu yra „aprengę“ ne vieną liaudies ansamblį, tarp jų ir ilgus dešimtmečius mūsų kraštą reprezentavusią „Lietuvą“, nuo 1950–ųjų kūrė drabužių eskizus respublikinėms dainų šventėms [3]. Lietuvių tautai būdingus ornamentus ir spalvų derinius atgaivino Telšių „Masčio“, Alytaus „Dainavos“, Panevėžio „Ekrano“ kostiumuose [4]. Tautiniams drabužiams sukurti ne tik eskizai, bet ir audinių projektai kiekvienai atskirai drabužio daliai. Buvo aplankyti visi muziejai ir ištyrinėta visa sukaupta etnografinė medžiaga, liečianti tautinį drabužį – padaryta daug piešinių kopijų [1].
1970, 1974 ir 1976 m. teko dirbti Mongolijoje, padėjo pasiruošti parodomajam koncertui Maskvoje [4].
Už scenografijos kūrybą gavo sidabro medalį iš Maskvos Dailės Akademijos [1].
Nuo 1951 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dailės parodose dalyvauja nuo 1950 m. LTSR nusipelniusi meno veikėja (1959), LTSR valstybinės premijos laureatė (1960) [5]. Yra dalyvavusi daugelyje bendrų Dailininkų sąjungos parodų. Dalis jų buvo Maskvoje ir Peterburge, taip pat Kaune, Alytuje, Panevėžyje, Kretingoje – grafų Tiškevičių rūmuose, JAV [1]. Surengė 5 autorines parodas. Daug darbų yra Lietuvos dailės ir teatro muziejuose. Už kūrybinius darbus apdovanota medaliais ir diplomais bei Respublikine premija [6].
1970 metais išleista knyga „Tautiniai drabužiai: pagyvenusių žmonių šokių kolektyvams“ [7].
Bendradarbiauta su Kartenos bendruomene. Pirma dovana jai – tai sukurtas bei Prezidentūroje patvirtintas Kartenos herbas ir vėliava. Kartenos slaugos namams padovanoti 7 religinės tematikos paveikslai, mokyklos vestibiulyje nupieštas pano su stilizuotomis Kartenos apylinkėmis ir herbo ženklu, Liurdo koplyčioje nutapytos šešios kompozicijos, kuriose pavaizduota 10 angelų [1].
2002 m. gegužės 30 dieną už nuopelnus krašto kultūrai suteiktas Kretingos rajono Garbės pilietės vardas [8].
Pavadinimas | Kaina |
---|
Aukcionas | Loto nr. | Pavadinimas | Pradinė kaina | Pardavimo kaina | |
---|---|---|---|---|---|
LXV Vilniaus aukcionas | 11 | Pajūrio vaizdas | €290.00 | €290.00 |