Eugenijus Martynas Kazimirovskis (Eugeniusz Marcin Kazimirowski) gimė 1873 m. lapkričio 11 d. Vygnance (Podolė, Lenkija), mirė 1939 m. rugsėjo 23 d. Balstogėje. Lenkų tapytojas, scenografas. Išgarsėjo nutapęs 1934 m. paveikslą „Gailestingasis Jėzus“ pagal vienuolės šventosios Marijos Faustinos Kowalskos regėjimą. 1935 m. paveikslas išstatytas Aušros Vartų koplyčioje, vėliau – Šv. Mykolo bažnyčioje, sovietams ją uždarius 1948 m. perkeltas į Naujosios Rūdos (Baltarusija) bažnyčią. 1986 m. grąžintas į Vilnių, Šv. Dvasios bažnyčioje, nuo 2004 m. yra specialiai jam įrengtoje Dievo Gailestingumo šventovėje.
Kazimirovskis 1892–1897 m. studijavo Krokuvos dailės akademijoje, nuo 1897 m. – Miunchene, Antono Ažbé’s studijoje ir dailės akademijoje. 1900 m. tobulinosi Paryžiuje, Šv. Luko akademijoje Romoje. Po 1914 m. apsigyveno Vilniuje, dėstė Mokytojų seminarijoje, dirbo scenografu Lenkų ir Didžiajame teatre, vadovavo žaislų dirbtuvei Dailiųjų amatų mokykloje. 1936 m. persikėlė gyventi į Balstogę, įsteigė Balstogės vaivadijos turizmo propagandos sąjungą, parengė gidą po Balstogę, 1939 m. vadovavo Kraštotyros draugijos Balstogės skyriui. Nuo 1922 m. Vilniaus dailininkų draugijos, nuo 1931 m. Vilniaus nepriklausomųjų dailininkų draugijos narys. Aliejumi, akvarele nutapė peizažų, portretų, natiurmortų. Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Varšuvos nacionaliniame muziejuje, Balstogės istorijos muziejuje.
Parengta pagal: Lietuvos dailininkų žodynas 1918–1944, sud. L. Šatavičiūtė-Natalevičienė, Vilnius, 2013, p. 205–206.
