Simonas Sidabras

Simonas Sidabras gimė 1898 m. Naikių kaime (Mažeikių raj.) gausioje ūkininko Antano Sidabro šeimoje. Baigęs Telšių gimnaziją, 1919 m. S. Sidabras tapo besikuriančios Lietuvos kariuomenės savanoriu bei Kauno karo mokyklos auklėtiniu. Tarnaudamas kariuomenėje Simonas tuo pačiu 1922 m. baigė Kauno meno mokyklą. Paleistas į atsargą, 1925 m. dailininkas pradėjo pedagoginį darbą, t. p.  tapė, dalyvavo parodose. Deja, mažai žinoma apie ikikarinį tapytojo kūrybos periodą.

1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, jos valdžiai S. Sidabro praeitis buvo nepriimtina. 1941 m. Rainių miškelio tragedijos sukrėstas dailininkas nutapo paveikslą ir sukuria memorialo projektą, kurie ypač užkliuvo 1944 m. į Lietuvą sugrįžusiai sovietų valdžiai. 1945 m. S. Sidabras nuteistas 10 metų kalėti ir ištremtas 5 metams į Velską (Archangelsko sritis). Į Lietuvą dailininkas grįžo tik 1955 m. Pažymėtina, kad būtent tremtyje jis ištobulino savo, kaip portretisto, įgūdžius, piešdamas vietinių darbo pirmūnų, o laisvalaikiu ir vargo brolių – tremtinių, portretus.

Po tremties gyveno Vilniuje. Dailininkas nutapė daug įsimintinų Vilniaus apylinkių peizažų. Apmaudu, bet tremtinio etiketė neleido jam „išplaukti į platesnius vandenis“. Kiek žinoma, po tremties S. Sidabrui tik kartą, 1963 m. pavyko surengti savo kūrinių parodą.

Simonas Sidabras mirė 1967 m., palaidotas Saltoniškių kapinėse.

Aukcionui teikiami Simono Sidabro kūriniai atspindi XX a. vid. socrealistinę stilistiką. Paradoksalu, bet pats autorius labai nukentėjo nuo šią stilistiką pagimdžiusio režimo. Šio autoriaus asmenyje įsikūnija charakteringa socrealistinio kūrėjo drama.