Antanas Liutkus gimė 1906 m. birželio 17 d. Leckavoje, mirė 1970 m. vasario 9 d. Paryžiuje, teisininkas, dailininkas. 1931 m. baigė VDU Teisės fakultetą. Nuo 1927 m. tarnavo valstybės kontrolėje, nuo 1933 m. Užsienio reikalų ministerijoje. 1936 m. paskirtas Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje atašė, 1938 m. pasiuntinybės antrasis sekretorius ir prekybos skyriaus vedėjas. Nuo 1940 m. gyveno Villefranche (netoli Nicos).
1945 m. pirmą kartą kūrinius eksponavo Moderniojo meno parodoje Nicoje. Tais pačiais metais tapo Nicos dailės sąjungos nariu, buvo nuolatinis jos metinių parodų dalyvis. 1951 m. vienas iš Nepriklausomųjų dailininkų sąjungos steigėjų Villefranche. 1954 m. surengė savo kūrinių parodą Paryžiuje. Lietuvoje A. Liutkaus kūryba pirmą kartą pristatyta 2016 m. Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune; išleistas parodos katalogas „Grįžimas iš Žydrosios pakrantės“ (2016 m.). Nutapė impresionistine maniera peizažų (dažniausiai su Viduržemio jūros vaizdais), portretų, natiurmortų.
„A.Liutkus – puikus koloristas, turėjęs labai lengvą ranką. Jo menas – poilsis mums visiems. Metus studijavęs Nicos meno mokykloje, (...) perėmė Prancūzijos meno pagrindus: impresionistinę patirtį, eleganciją ir kultūrą. Jo kūryboje – ir prancūziškosios mokyklos, ir menininko asmenybės ženklas. Fotografijose A. Liutkų matome kaip susimąsčiusį, kuklios kūno kalbos žmogų. Tai, kas buvo jo širdyje, jis sudėjo į paveikslus" (Rasa Andriušytė-Žukienė, cit. iš Milkova V. „A. Liutkus – kūryba sugrįžęs po 80 metų“. Kauno diena, 2016 gegužės 15 d.)
