Kazimieras Tutkus

Kazimieras Tutkus gimė 1921 m. rugpjūčio 14 d. Anykščių viensėdyje (Anykščių raj.), mirė 1992 m. sausio 19 d. Vilniuje, scenografas, tapytojas, literatas. 1939–1940 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, 1940–1945 m. – tapybą Vilniaus dailės institute pas J. Vienožinskį, studijų nebaigė, nes buvo priverstas slapstytis nuo saugumo persekiojimo. 1945–1949 m. gyveno kaime pas tėvus, slapstydamasis nuo represijų, uždarbiaudamas kaip dailininkas Anykščiuose. 1949 m. kovo 25 d. ištremtas su sunkiai sergančiu tėvu į Bucharavos gyvenvietę (Irkutsko sr.), 1949–1951 m. dirbo kolūkyje, 1951–1957 m. – Aprelsko aukso kasyklose (Bodaibo raj., Irkutsko sr.). Šeima buvo apkaltinta pogrindinio laisvės judėjimo rėmimu ir ištremta visam gyvenimui be teisės sugrįžti. 1957 m. grįžo iš tremties
1957–1961 m. dirbo „Anykščių šilelio“ kolūkio apskaitininku. Nuo 1961 m. gyveno Vilniuje, dirbo Vilniaus valstybiniame akademiniame dramos teatre dailininku dekoratoriumi (buvo vyriausiasis dailininkas dekoratorius). Nutapė peizažų (su kaimo, Vilniaus senamiesčio ir kt. miestų vaizdais), meno žmonių portretų, natiurmortų. Nuo 1962 m. dalyvavo parodose.
Tremtyje rašė eilėraščius (publikuota in: „Tremtinio Lietuva“, 1990), paskelbė prisiminimų apie tremtį.

Parengta pagal Kazimieras Tutkus in: http://www.anykstenai.lt [interaktyvus]; Lietuvos dailininkų žodynas 1945–1990, sud. M. Žvirblytė, Vilnius, 2016, p. 723.