Lozorius Krestinas

Lozorius Krestinas (Lazar Krestin) gimė 1868 m. Kaune, mirė 1938 m. Vienoje. Iki 1890 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. Nuo 1892 m. studijavo tapybą Miuncheno dailės akademijoje pas S. von Wagnerį, vėliau – Vienos dailės akademijoje pas G. L’Allemand’ą. Liko gyventi Vienoje, keliavo po Lenkiją, Palestiną, lankėsi Odesoje. Buvo Vienos dailininkų draugijos narys. Nuo 1901 m. dalyvavo Vienos Künstlerhaus parodose. 1910 m. L. Krestiną pasikvietė dėstyti Becalelio dailės mokyklos įkūrėjas Borisas Schatzas (1866–1932) ir jis išvyko į Jeruzalę. Vėliau grįžo į Vieną.

Vienoje L. Krestinas garsėjo kaip Isidoro Kaufmanno (1853–1921) pasekėjas, tapė žanrines scenas iš žydų gyvenimo, stengėsi perteikti jų tradicinius papročius, aprangą, konfesinius atributus. Nutapė portretų (sukūrė įžymių žydų portretų galeriją Vienos bendruomenei), natiurmortų, programinių kompozicijų iš žydų gyvenimo, peizažų. Tapybai būdinga tamsus koloritas, išryškintas potėpis, dažnai akademinis braižas; peizažai įvairesnės ir šviesesnės spalvinės paletės, laisvesnio potėpio. L. Krestino darbų turi Keneseth Israel muziejus, Leo Baecko institutas Niujorke, Emanuelio Ringelblumo žydų istorijos instituto muziejus Varšuvoje ir kt.

Parengta pagal: Vilniaus piešimo mokykla: 1866–1915 (sud. J. Širkaitė, Vilnius, LKTI, 2017): p. 236; Lietuvos dailininkų žodynas: 1795–1918 (sud. J. Širkaitė, Vilnius, LKTI, 2012): p. 213.