Albinas Elskus (Bielskis)

„Albinas Elskus gimė 1926 m. rugpjūčio 21 d. Kaune, Petro ir Onos Bielskių-Elskių šeimoje. Tėvas buvo Lietuvos kariuomenės kapitonas ir su šeima gyveno laikinojoje sostinėje. Dar gimnazijoje mokydamasis Albinas piešė ir liejo akvareles (ant vienintelio tuo metu gaunamo tapetų popieriaus). Savaitgaliais lankė Kauno taikomosios dailės institutą. Šių eilučių autorei Elskus sakė: „Nuėjęs į Meno mokyklą Kaune, pirmiausia pamačiau anksčiau čia studijavusių mokinių padarytus vitražus. Mokytojas buvo Stasys Ušinskas. Tada sau pasakiau, jog vitražai ir yra tai, ką aš darysiu. Vitražai yra man. Tačiau dėl karo tuo metu nebuvo galima gauti spalvoto stiklo nei jokios kitos medžiagos. Visa, ką darėme, buvo ant popieriaus. Ir gana greitai mokykla buvo uždaryta.“

Artėjant Raudonajai armijai, jaunas menininkas pasitraukė į Vokietiją. Ten buvo įdarbintas fabrike, dirbdavo po 12 valandų, tad svajones apie meną teko prislopinti.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, vokiečiai ėmėsi atkurti šalį, atidarė aukštąsias mokyklas. Tačiau meno mokyklos, kaip „nepraktiškos paskirties“ institucijos, duris atvėrė tik po kelerių metų. Albinas įstojo į Darmštato aukštąją technikos mokyklą ir keturis semestrus studijavo architektūrą. Šios žinios vėliau pravertė jam, kaip vitražistui. Dailininko Vytauto K.Jonyno iniciatyva buvo įkurta Taikomosios dailės mokykla (Ecole des Arts et Metiere) Freiburge. Albinas buvo vienas pirmųjų jos studentų. Tačiau ir čia noras studijuoti ir kurti vitražą buvo ribojamas. Elskus negalėjo pamatyti garsių Vokietijos vitražų, nes senesni karo metais buvo paslėpti saugyklose, o naujesni XIX–XX a. darbai sunaikinti per bombardavimus. [...] Freiburge Albinas mokėsi A. Valeškos ir V. Vizgirdos klasėse ir gavo tapytojo diplomą.

Nuo 1949 m. menininkas gyveno JAV, ten pradėjo studijas Karlo Hackerto vitražų studijoje. Hackerto studijos specializacija – bažnyčių interjerai. Reikėjo darbuotojo, turinčio architektūrinį išsilavinimą, todėl Albinas daugiausia darė brėžinius bažnyčių interjerams, vitražams, altoriams, dekoracijoms. Tai ir buvo viena priežasčių, dėl kurių A. Elskus vėliau paliko studiją ir išvyko į Niujorką.

Dvejus su puse metų dirbęs praktikantu, norėdamas toliau tobulėti, Albinas pasiprašė metams nemokamų atostogų ir iškeliavo į Italiją, o po mėnesio – į Paryžių, kad pamatytų vitražo šedevrus, kurie tuo metu buvo grąžinti į bažnyčias. Su eskizų knygele vaikščiodamas, jis studijavo senojo vitražo meną. [...] A. Elskus dienų dienas praleisdavo Šartre, studijuodamas, kaip veikia vitražus besikeičianti šviesa.

Paryžiuje Albinas dar lankė litografijos kursą Dailės meno mokykloje (Ecole des Beaus Arts). Čia surado ir mergaitę Ann, su kuria keletą metų Čikagoje draugavo. Paryžiuje jie susituokė.

1953 m. Elskus grįžo į Ameriką su žmona ir pilna iliustracijų eskizų knygele. Tačiau nepasiliko Čikagoje, o iškeliavo į Niujorką. Šis miestas tapo jo namais.

Atvykęs į Niujorką, menininkas, nešinas eskizų knygele, nuėjo į vitražo studiją „George’as Durhamas ir sūnūs“ ir pasiūlė savo paslaugas. Ten buvo garsus vitražų meistras 80-metis Johnas Gordonas Guthrie’s, kuris, peržiūrėjęs Albino dosjė, pasakė Durhamui: „Samdyk šį vyriškį.“ Čia Albinas ketverius metus dirbo stažuotoju, čia užsimezgė jo draugystė su J.G.Guthrie’u, kurį jis laiko savo mokytoju. Dirbdamas Durhamo studijoje, A. Elskus baigė privalomą ketverių metų stažuotę, tapo Amerikos piliečiu ir buvo priimtas į vitražistų uniją.

„Guthrie’o įtaka ir metai, praleisti Prancūzijoje, atvėrė man akis“, – teigė Elskus. Guthrie’s buvo puikus mokytojas, tad ir Albinas vėliau tapo populiarus mokytojas. 1982–1990 m. jis dėstė Parsono dizaino mokykloje (Niujorkas), 1973–1984 m. – Fordhamo universitete Bronkse (Niujorko valstija).

Ilgainiui susiformavo savitas A. Elskaus stilius – rimtas, asketiškas, be „pagundų pripildyti drobę“ nereikšmingų detalių ir spalvų. Tiek piešimas popieriuje, tiek ir tapyba ant stiklo Elskui buvo grafikos elementas. Menininkas sukūrė vitražų daugybei bažnyčių JAV.“

1970 m. su D. Fuleriu 10 metrų ilgio burlaiviu perplaukė Atlanto vandenyną nuo Niujorko iki Airijos.

2006 m. režisierius Gytis Lukšas sukūrė dokumentinį filmą apie jo kūrybą „Dieviškoji šviesa“.

Menininkas mirė 2007 m. vasario 8 d. Niujorke.

Beatričė Kleizaitė–Vasaris

„Albinas Elskus – mistiškų vitražų kūrėjas“ (Literatūra ir menas, 2007–04–20 nr. 3139)