Olegas Volosačius (Олег Волосач)

Olegas Volosačius gimė 1941 m. Vitebske, tarnautojų šeimoje. Tėvas žuvo kare, jo praktiškai nepažinojo. Mama dirbo Lietuvoje. 1945 m. su mama atsidūrė Marcinkonyse, o nuo 1946 m. apsigyveno Vilniuje, Žvėryne, kur gyveno visą gyvenimą. Mokėsi dailės Pionierių rūmuose (rūmai buvo įsikūrę Gedimino kalno papėdėje), pas tapytoją Vincą Norkų, su kuriuo siejo bičiuliški santykiai. Nors mokykloje mokėsi blogai, piešti Olegui sekėsi, net yra laimėjęs visasąjunginę premiją - kelionę į Arteką (elitinę pionierių stovyklą prie Juodosios jūros). Artimai bendravo su dailininkais A. Savicku, V. Dombrovskiu, T. K. Valaičiu, š. šimulynu ir kitais. Nors Olegas nebuvo baigęs oficialių dailės mokslų, tačiau visą gyvenimą gyveno tik iš meno, tapybos. Jį labai vertino kiti jo kartõs tapytojai, pripažinti profesionalai. Buvo tikra gyva Žvėryno legenda - vadinamas Žvėryno Van Goghu. Kaip ir žymusis Vincentas Van Goghas, mirė vienišas ir skurde.

Savo tapybine kalba Olegas vis dėlto artimesnis Edvardui Munchui nei Vincentui Van Goghui. Spalviniai jo deriniai - kartais švelniai fovistiniai, bet kur kas dažniau - skausmingai ekspresionistiniai. Sutikti munkiškąją „Riksmo” figūrą Olego darbuose būtų nenuostabu, netgi tikėtina. Drauge jam būdinga tai, kas vadinama „tikra tapyba” - kuomet dažas tepamas su pasimėgavimu, o potėpis išeina gestiškas, jusliškas. Olegas - prigimtinis koloristas, turėjęs absoliučią spalvinę klausą.