Nijolė Vedegytė-Palubinskienė

Nijolė Vedegytė-Palubinskienė (g. 1932) – tapytoja, grafikė. Gimė 1932 m. Žuklijuose (Šakių apskritis) ir jau daugiau nei šešiasdešimt metų gyvena JAV, Klivlendo mieste. Per Antrąjį Pasaulinį karą autorė pabėgo iš Lietuvos, su visa šeima apsigyveno Hanau, Vokietijoje. 1949 m. atvyko į Klivlendą, JAV. 1955 m. baigė Klivlendo dailės institutą, kuriame studijavo tapybą ir grafiką. 1955–1966 m. dirbo „American Greetings“ korporacijoje dailininke ir projektuotoja. Šiuo laikotarpiu buvo sukurta molbertinės tapybos darbų. Nuo 1970 metų, paskatinta grafiko Telesforo Valiaus žodžių „grafika – tai dailės poezija“, dirbo išskirtinai grafikos technika: kūrė medžio, linoraižinius, ofortus ir monotipijas. Sukūrė ciklus: „Pajūris“, „Michigan“ (Mičiganas), „Psalmės“, „Allegheny kalnai“, „Parkai“, „Žmogus parke“, „Panoramos“. Grafikos darbuose dažniausi gamtos vaizdai, peizažai – motyvai, neretai inspiruoti prisiminimų apie Nemuno krantus ir glaudžiai susiję su Kretinga. Iliustravo lietuvių rašytojos N. Jankutės knygą vaikams „Kelionė į septintą stotį“, D. Tamulionytės vadovėlį „Lietuviais norime ir būt“, kūrė aplankus knygoms. N. Vedegytė-Palubinskienė yra surengusi dešimtis personalinių ir grupinių parodų garsiausiuose Amerikos muziejuose, daugelyje parodų apdovanota premijomis. 1982 m. menininkė buvo apdovanota Ohajo lietuvių gydytojų kultūros premija, 1990 m. jai paskirta Ohajo valstijos Meno tarybos premija – už svarų įnašą Ohajo menui.
Informacija parengta pagal: G. Skudžinskas, Nijolė Vedegytė-Palubinskienė: Grafika (Palanga: A. Mončio namai-muziejus, 2009).