Algis Griškevičius

g. 1954


Biografija

Dailininkas, tapytojas. Gimė 1954 m. Vilniuje. 1985 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1986 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1988 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Paveiksluose vyraujantys Vilniaus senamiesčio, Mažosios Lietuvos architektūros paminklų motyvai, kasdienybės vaizdai turi siurrealizmo bruožų, būdinga paslaptingo saulėlydžio spalvos, vaiduokliški šešėliai. Sukūrė scenovaizdžių, plakatų, iš pagaliukų ar vielų sunarstytų nedidelių ažūrinių skulptūrų ir paveikslų, iliustravo knygų. Nuo 2002 m. plėtoja meninę fotografiją. LDM saugomi dailininko darbai: „Teta Gražinutė” (1985, LDM), „Vasara” (1985, LDM), „Naktis senamiestyje” (1988, LDM), „Gyvenimas po kranu” (1989, LDM). Parengta pagal LDM Dailininkų duomenų bazę ir pagal Ramutės Rachlevičiūtės straipsnį „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje” (V., 2005, t. 7, p. 185)„Algis Griškevičius apdovanotas skvarbiu žvilgsniu. Anksti suradęs savitą tapybos manierą, autorius yra imaginacinio peizažo meistras, savo darbuose derinantis natūralistinės, hiperrealistinės ir siurrealistinės tapybos elementus. (...) Piešdamas realistinį gamtovaizdį, menininkas jį paverčia siurrealistine vizija, kurioje fantastiniai elementai susipina su patirtais išorinės tikrovės įspūdžiais. Kinta ne patys daiktai, bet jų išdėstymo logika. (...) Dauguma autoriaus nutapytų peizažų ir miestų vaizdų dvelkia šalta melancholija ir vienatve. Laikas juose atrodo sustojęs ir dažnai nematyti jokio gyvo žmogaus - nebent raumeningo žaliūko milžiniška figūra, žaidžianti fatališką bilijardą. Žaidimo stalas - pieva ir mėnesienoje rymantis miestas. Kas yra šis baisusis žaidėjas, tvarkantis pasaulio gyventojų likimus? Piktasis gnostikų demiurgas, nusikaltėlių vadas arba paties autoriaus vidinės valios projekcija, mėginant pabrėžti, kad jis yra šių vaizduotės landšaftų valdovas? Nežinia.”Algis Uždavinys

„Algio Griškevičiaus fotografijas lengva atpažinti - ko gero šiandien Lietuvoje joks kitas autorius nekuria panašių darbų. Jie pirmiausiai įsimena savo tarpdisciplinine prigimtimi, susijusia ne tiek su šiuolaikinio meno praktika, kiek su tokiomis tradicinėmis meno sritimis kaip dailė, skulptūra ar teatras. A.Griškevičiaus fotografijos - tai ilgo kūrybinio proceso galutinio proceso rezultatas, kuriame įamžintos autoriaus suręstos sudėtingos konstrukcijos ir kruopščiai surežisuotos situacijos. Būdamas profesionalus dailininkas, dirbęs tapybos, knygos iliustravimo, plakatų ir scenografijos srityse, kuriantis objektus iš medžio bei metalo A.Griškevičius savo kūrybinę patirtį bei amato išmanymą, regis, panaudojo ir kurdamas fotografijas. Jo nuotraukose užfiksuoti vaizdai pirmiausiai turėjo gimti menininko vaizduotėje ir būti specialiai fotografavimui įgyvendinti tikrovėje. Tuo jie iš esmės skiriasi nuo natūralioje gyvenimo tėkmėje fotografų pastebimų ir užfiksuojamų "lemiamų akimirkų". šiuo požiūriu, A.Griškevičius peržengia fotografo, kaip akylo stebėtojo stereotipo ribas ir renkasi aktyvaus kūrėjo vaidmenį, leidžiantį sujungti skirtingas meno sritis. (...) Iš pirmo žvilgsnio A.Griškevičiaus fotografijos gali pasirodyti pilnos absurdiškų detalių: stambūs modelių kūnai, sustingę žemės traukos dėsnius paneigiančiomis pozomis, atlantų skulptūras pakeitę tikri žmonės, laikantys lietuviškos kaimo trobos prieangio stogą, ar debesis pučiantis vyriškis. Tačiau šie ir daugelis kitų A.Griškevičiaus sukurtų, atrodytų, absurdiškų neatitikimų, iš tiesų gali būti nesunkiai "perskaitomi" kaip prasmingi ženklai ir kelti esminius klausimus. (...) Nors A.Griškevičiaus fotografijose užfiksuoti vaizdai, gerai įsižiūrėjus, kreipia mintis egzistencinių klausimų link, tačiau kartu jie išlieka pabrėžtinai kasdieniški. Menininkas savo fotografijomis sukuria simbolinę prasmę turinčias mizanscenas, bet jų simboliškumas kontrastuoja su panaudotų priemonių buitiškumu ir žmogaus kūno materialumu. Fotografijose akcentuojama priešprieša tarp apibendrintos filosofinės prasmės ir ją perteikiančių ženklų trivialumo neleidžia abejoti tuo, kad svajones visada tenka įgyvendinti labai žemiškais būdais. Kaip tik dėl šio neatitikimo dažnai esame panašūs į negrabius, keistuolius cirko artistus, užsimojusius atlikti neįmanomus triukus. Fotografijų autorius taip pat renkasi savotišką keistuolio vaidmenį Lietuvos fotografijos scenoje. A.Griškevičiaus darbų konceptualus pagrindas bei ironija juos sieja su šiuolaikinio meno kontekstu, tuo tarpu polinkyje į filosofinius apibendrinimus, vaizdų metaforiškume ir kaimo motyvuose galima atpažinti lietuviškos fotografijos tradicijų atgarsius. Galbūt kaip tik šis dvilypumas ir yra įdomiausias A. Griškevičiaus fotografijų bruožas, apjungiantis lokalias fotografijos tradicijas su (savi)refleksyviu žvilgsniu, būdingu tarptautiniam šiuolaikinio meno laukui. Tomo Pabedinsko tekstas iš www.kulturosmeniu.lt/algis-griskevicius-cirkas/, 2010 m.


Šiandien galerijoje galima įsigyti

Pavadinimas Kaina

Pardavimų istorija

Aukcionas Loto nr. Pavadinimas Pradinė kaina Pardavimo kaina
XXXVIII Vilniaus aukcionas 73 Šaukianti žuvis €1200.00 €1200.00
XLV Vilniaus aukcionas 78 Pučiantis debesis €1650.00 €1650.00